INFORMACINIS BIULETENIS Nr (16)

Transkript

1 KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA ISSN INFORMACINIS BIULETENIS Nr (16) Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos A. Rukuižos ir J. Raukčio vardo stipendininkai m. Girionys (Kauno r.)

2 Redakcin kolegija: Dr. Albinas TEBöRA (pirmininkas) Kristina BUTKIENö Zenonas JANULAITIS Daiva JUKNELIENö Aldona KVIECINSKIENö Evaldas SURVILA Redakcija: Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Liepų g. 1, Girionys, LT Kauno raj. Tel , El. paštas info@kmaik.lm.lt Puslapis internete Šiame informacinio biuletenio numeryje pristatomi žymūs miškininkai A. Rukuiža ir J. Rauktys ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentai - jų vardo stipendininkai m. ISSN Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija 2

3 Turinys PRATARMö... 4 AKADEMINöS TARYBOS PROTOKOLO NR. 6 IŠRAŠAS... 5 JUOZO RAUKČIO IR ANTANO RUKUIŽOS VARDINIŲ STIPENDIJŲ NUOSTATAI... 6 ANTANAS RUKUIŽA... 7 Psl. JUOZAS RAUKTYS... 9 ANTANO RUKUŽOS VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI Povilas Penkaitis Paulius Žiūkas Ramūnas Ramaška Rolandas Barkauskas Andrius Čeponis JUOZO RAUKČIO VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI Rūta Bladikyt Lina Malaukyt Daiva Jančauskien Irma Atgalainyt Rita Milien Sandra Mejerien ANTANO RUKUIŽOS VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI M. 28 JUOZO RAUKČIŲ VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI M

4 PRATARMö XIX a. viduryje Europoje atsirado pirmieji miškininkų išsilavinimą turintys specialistai. Lietuvoje XX a. pradžioje buvo tik 30 miškininkų, baigusių aukštuosius miškininkyst s mokslus, bet jų ind lis kuriant Nepriklausomos Lietuvos miškininkystę, ruošiant savus specialistus labai didelis. Per trumpą tarpukario nepriklausomyb s laikotarpį, netur dami geros materialin s baz s ir pakankamai l šų, jie sugeb jo šalies ir jos miškų labui nuveikti tikrai daug. Šiame laikotarpyje ypač ryškų p dsaką paliko Lietuvos miškininkyst s pradininkas profesorius Povilas Matulionis, mokslininkas Marijonas Daujotas, pedagogas, administratorius, visuomen s veik jas Antanas Rukuiža, pirmąjį Lietuvoje aukštojo mokslo baigimo diplomą gavęs miškininkas, mokslininkas, profesorius Juozas Rauktys ir kt. Pastarieji du miškininkai, ilgą laiko tarpą dirbę Alytaus Aukštesniojoje miškų mokykloje, išaugusioje į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, įneš didelį ind lį į jos istoriją. Kauno miškų ir aplinkos inžinerija, siekdama įamžinti šių asmenybių atminimą, įsteig Antano Rukuižos ir Juozo Raukčio vardines stipendijas. A. Rukuižos stipendija skiriama miškų ūkio specialyb s, o J. Raukčio dekoratyviųjų želdynų studentams. Vardinių stipendijų tikslas skatinti studentus siekti labai gerų studijų rezultatų ir aktyvaus dalyvavimo studentiškoje veikloje. Šis leidinys skiriamas m. vardinių stipendijų gav jams. Leidin lio medžiaga tai dalis Kolegijos istorijos, tai atmintis ir įvertinimo ženklas geriausių tų metų studentų, tai pad ka jiems už gerą mokymąsi ir prasmingus darbus Kolegijos labui. Leidinyje pateikiamos dar trumpų biografijų trumpos žinios, absolventų ar studentų prisiminimai, įspūdžiai, nuomon s apie kolegiją. Beveik visi vardinių stipendijų gav jai bendradarbiavo su leidinio sudarytojais, tačiau kai kurie absolventai į prašymą neatsiliep. Apie juos paraš d stytojai, tod l ir informacija nevienodos apimties. D kojame vardinių stipendijų gav jams už suteiktą informaciją. S km s jiems jų ateities darbuose! 4

5 KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA AKADEMINöS TARYBOS POSöDŽIO PROTOKOLO IŠRAŠAS Nr. 6 Girionys SVARSTYTA. D l A. Rukuižos ir J. Raukčio vardinių stipendijų įsteigimo. NUTARTA. Įsteigti 200 Lt dydžio A. Rukuižos ir J.Raukčio vardines stipendijas miškų ūkio ir želdynų specialyb s studentams. Skyrimo tvarką numatyti stipendijų skyrimo nuostatuose. Pos džio pirmininkas Pos džio sekretor Evaldas Survila Laimut Jakaitien 5

6 PATVIRTINTA Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.114 JUOZO RAUKČIO IR ANTANO RUKUIŽOS VARDINIŲ STIPENDIJŲ NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Juozo Raukčio ir Antano Rukuižos vardin s stipendijos (toliau stipendijos) skiriamos Miškų ir dekoratyviųjų želdynų fakulteto talentingiems, ypač pasižym jusiems studijose, mokslin je veikloje studentams. 2. Vardin s stipendijos ne didesn s nei 2,5 MGL dydžių per m nesį. 3. Studentui, gaunančiam vardinę stipendiją, papildomai negali būti skiriama stipendija už studijų rezultatus iš valstybin s aukštosios mokyklos stipendijų fondo. II. VARDINIŲ STIPENDIJŲ PASKIRTIS 4. Vardin mis stipendijomis siekiama: 4.1. skatinti studentus siekti labai gerų studijų rezultatų; 4.2. skatinti studentų mokslinę veiklą. III. VARDINIŲ STIPENDIJŲ SKYRIMAS 5. Vardin s stipendijos skiriamos pradedant trečiuoju studijų semestru ir ne daugiau nei dviems semestrams iš eil s. 6. Juozo Raukčio vardin stipendija skiriama Aplinkotvarkos katedros studentams, o Antano Rukuižos Miškininkyst s katedros studentams. 7. Vardin s stipendijos mok jimas nutraukiamas šiais atvejais: jeigu studentas iš jo į akademines atostogas arba jam buvo paskirta gavo drausmin nuobauda. 8. Šių nuostatų 7 punkte nurodytais atvejais kitam kandidatui vardin stipendija skiriama tik nuo naujo semestro. 6

7 ANTANAS RUKUIŽA ( ) Miškininkas, pedagogas, administratorius, visuomen s veik jas Dotnuvos žem s ir miškų A. Rukuiža 1913 m. baigęs Peterburgo miškininkyst s institutą, dirbo Rusijoje m. grįžo į Lietuvą ir iš karto įsijung į besikuriančios Nepriklausomos Lietuvos miškų tvarkymo darbus m. ruoš miškininkus Panev žyje, dirbdamas M. Konkulevičiaus suorganizuotoje miškų technikos mokykloje lektoriumi. Nuo 1921 m. Dotnuvos žem s ir miškų ūkio mokyklos mokytojas, m. Dotnuvos žem s ūkio technikumo direktorius, o m. ir Žem s ūkio akademijos prorektorius, v liau - Miškininkyst s katedros ved jas. Akademijoje uždarius Miškininkyst s skyrių, 1927 m. A. Rukuiža paskiriamas Alytaus miškų ur du revizoriumi. Jo daliai teko ir visi prie ur dijos steigiamos Aukštesniosios miškų mokyklos įkūrimo ir organizavimo rūpesčiai. Alytaus aukštesnioji miškų mokykla yra dabartin s Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos pirmtak. A. Rukuiža - pirmasis jos direktorius ( ), bendrosios miškininkyst s d stytojas. Nuo 1936 m. dirbo Miškų departamento direktoriumi m. A. Rukuiža pasitrauk į Vokietiją, o 1949 m. persik l į JAV. A. Rukuižos ind lis į Lietuvos miškininkystę labai didelis. Dirbdamas Miškų departamento direktoriumi, jis beveik iš pagrindų pertvark miškų administraciją. Įsteig miškams želdyti fondą, rūpinosi literatūros miškininkyst s klausimais leidimu, organizavo miškų tyrimo darbus. A. Rukuiža paraš daug straipsnių, kuriuos Lietuvoje ir išeivijoje spausdino Girios aidas, Medžiotojas, Lietuvos ūkis ir kt. periodiniai leidiniai. Nemažai jo darbų pateko į specialius rinkinius - Žem s ūkio ministerijos metraštį ( ), Miškų departamento metraštį ( ), Išlaisvintą Lietuvos ūkį (1949), 7

8 Lietuvos girių milžinus (1950), Lietuvą (1953). Daug metų bendradarbiavo Medžiotojuje. Išeivijoje organizavo Girių aido leidimą, 1960 m. išleido knygą Povilas Matulionis. Gyvenimas ir darbai. Lietuvos miškai ir jų likimas. Nemažai prisid jo prie Lietuvos enciklopedijos leidimo Bostone. Buvo Miškininkų sąjungos narys ir vienas šios organizacijos atkūr jų išeivijoje. Už nuopelnus miškininkystei 1952 m. išrinktas šios organizacijos garb s pirmininku. Buvo medžiotojų sąjungos centro valdybos pirmininkas, aktyvus Šaulių sąjungos, Tautininkų sąjungos narys. Antanas Rukuiža, visą savo gyvenimą pašventęs girioms ugdyti ir globoti, didelį p dsaką paliko ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos istorijoje. 8

9 JUOZAS RAUKTYS ( ) Miškininkas, pedagogas, mokslininkas, profesorius Juozas Rauktys 1928 m. baig Žem s ūkio akademiją Dotnuvoje ir tapo pirmuoju miškininku, įgijusiu aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje m. dirbo Žem s ūkio akademijoje laborantu, m. Alytaus Aukštesniosios miškų mokyklos mokytoju, d st botaniką, entomologiją, dendrologiją ir bendrąją miškų apsaugą, m. mokyklos direktoriumi m. prie Dotnuvos žem s ūkio akademijos v l atidarius miškininkyst s skyrių, J. Rauktys paskiriamas eiti docento pareigas m skyrių prijungus prie Vilniaus universiteto, šias pareigas jis eina čia, o m. - Miškų mokslų fakulteto prodekanas, vadovauja miškų apsaugos katedrai, kuria dendrologijos kabinetą ir arboretumą. Be pedagoginio darbo dar m. dirbo Dzūkų miškų ur dijos, m. Mokomosios miškų ur dijos ur do pavaduotoju, m. miškų revizoriumi m. pasitrauk į Vokietiją, o 1949 m. persik l į JAV. Profesorius J. Rauktys yra daug pasidarbavęs miškų mokslo tyrimuose. Tyrin jo egzotinių augalų aklimatizavimą, skroblo paplitimą Lietuvoje. Jo parašyta Dendrologija (1938 m.) buvo pirmoji lietuvių kalba didesn knyga Lietuvos miškų literatūroje. Periodikoje raš miškų botanikos ir miškų apsaugos klausimais, Mūsų girių žurnale išspausdino daugiau kaip 20 straipsnių. Gyvendamas JAV, raš ir į Amerikos lietuvių spaudą. Jo straipsnius spausdino Girios aidas, Dirva. Tai vienas produktyviausių Lietuvos prieškario miškininkų. 9

10 J. Rauktys, gyvendamas Lietuvoje, priklaus Lietuvos miškininkų draugijai, Lietuvos gamtininkų draugijai, Lietuvai pagražinti draugijai ir kt. Amerikoje įsijung į Lietuvos Miškininkų sąjungos išeivijoje, Lietuvos profesorių draugijos, Lietuvių tautin s sąjungos veiklas. Juozo Raukčio mokslin, pedagogin ir visuomenin veikla turi didelę išliekamą vertę Lietuvos miškininkyst s istorijoje. 10

11 ANTANO RUKUŽOS VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI POVILAS PENKAITIS Gyvenimo moto: Nei dienos be pjūklo. Gimiau Vilkaviškio septynių rajone asmenų Klampučių dešimtoje 1984 sausio Vaiclaukio šeimoje. pagrindin je klas je 22 d. kaime Mokiausi mokykloje, per jau į Giedrių pagrindinę mokyklą ir ją baigiau 2000 metais. Iškart įstojau į Marijampol s profesinio rengimo mokyklą, Vilkaviškio skyrių. Čia aš atradau drožybą iš medžio. Mokyklos suole daugiausia piešdavau skriejančius žirgus, dail s egzaminui pateikiau pirmąjį medžio dirbinį - gauruotą meškutę. Darbas, aišku, buvo dar žalias metais su pagyrimu baigiau profesinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Miškų ir dekoratyviųjų želdynų fakultete baigiau miškų ūkio studijas. Kadangi mano pom gis drožin ti vis stipr jo, be to, jau buvau perpratęs daug medžio paslapčių, tad bakalauro baigiamajam darbui pasirinkau temą Nepadarin s medienos panaudojimas įrengiant rekreacinius objektus (darbo vadov - d stytoja Vaida Vaitkute Eidimtien ). Studijos kolegijoje man paliko neišdildomą įspūdį. D stytojų geranoriškumas, šilta atmosfera paskatino mane čia studijuoti ir antrą kartą. Tais pačiais 2006 metais v l prad jau studijas kolegijoje. Šį kartą pasirinkau rekreacijos specialybę. Suviliojo galimyb baigus studijas kurti kaimo turizmo sodybas, vystyti etnografinių amatų tradicijas. Nei studijuodamas, pasirinktomis profesijomis nenusivyliau. 11 nei dabar jau dirbdamas

12 Studijuodamas aktyviai dalyvavau kolegijos visuomenin je veikloje: etnografiniame ansamblyje, dalyvaudavau kolegijos rengiamose parodose, buvau surengęs personalinę medžio drožinių parodą. Šiuo metu medžio drožyba yra ir mano darbas ir mano hobi. Mano drožiniai Tačiau didžiausi mano pasiekimai yra pergal s tarptautiniuose medkirčių čempionatuose m. Miško ūkio specialyb s studentų komanda Saulius Mineika, 12

13 Simonas R kašius ir Vaidas Rož nas ir aš tapome Europos miškininkyst s studentų profesinio meistriškumo čempionais m. atvirame Lietuvos čempionate tapau Lietuvos čempionu m.europos miškininkyst s studentų profesinio meistriškumo čempionate Belgijoje taip pat s km man buvo palanki atiteko auksas. Kai varžybų organizatoriai paskelb čempionato nugal toją, negal jau patik ti, kad taip gali būti. Akimirkos iš čempionatų. Prisiminimai apie kolegiją geri. Čia dirbantys d stytojai ir studentai sudaro darnų kolektyvą. Puosel jama estetin aplinka. S km s jiems visiems! 13

14 PAULIUS ŽIŪKAS Gyvenimo moto: Kiekvienas girdi tik tai, ką supranta. Gimiau 1986 m. rugpjūčio m n. 4 d., Padauguv l s km. Vilkijos ap. sen., Kauno r. Baigęs Vilkijos vidurinę mokyklą (dabar jau gimnazija), 2005 m. rudenį įstojau į Kauno miškų aplinkos inžinerijos kolegiją. Apsispręsti, kur studijuoti nebuvo sunku. Mano abu t vai miškininkai, baigę šią mokyklą, tod l ir aš pasirinkau miškų ūkio specialybę. Mokytis buvo įdomu, tod l mokiausi gerai. Laisvu laiku sportuodavau, m gstamiausia sporto šaka krepšinis. Antrame kurse teko studijuoti ir užsienyje. Pagal ERASMUS studentų mainų programą vieną semestrą praleidau Vokietijoje (Rottenburg ). Diplominiam darbui (2008 m. pavasaris ) pasirinkau temą Kauno miškų ur dijos beržynų sortimentin s struktūros tyrimai (vad. dr. A. Teb ra), ir s kmingai apgyniau. Studijų metai šioje kolegijoje buvo labai smagūs ir šaunūs. Graži aplinka, dirba puikūs savo srities specialistai. Kolegijoje visuomet būdavo jauki atmosfera tarp d stytojų ir studentų. 14

15 RAMŪNAS RAMAŠKA Gyvenimo moto: Gyveni tik vieną kartą, tod l nugyvenk kiekvieną dieną taip tarsi ji tau būtų paskutin. Gimiau 1986 m. lapkričio 24 d. Ilgabradų kaime Jonavos rajone. Po metų persik l me gyventi į Kovaičių kaimą, esantį Kaišiadorių rajone. Nuo 1994 iki 2003 metų mokiausi Kalvių pagrindin je mokykloje metais - Kruonio vidurin je mokykloje metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, miško ūkio specialybę. Studijas s kmingai baigiau 2008 metais. Baigiamojo darbo tema: Želdinių, įskaitytų į mišku apaugusį plotą, būkl VĮ Kaišiadorių miškų ur dijos Pravieniškių girininkijoje (vad. dr. Loreta Semaškien ). Kolegijoje buvau aktyvus studentas. Dalyvavau medkirčių čempionatuose kaip pad j jas. Teko prisid ti ir rengiant Atvirų durų dienas kolegijoje. Buvau komandos narys atstovaujant kolegiją LITEXPO parodų centre per studijų mugę metais laim jau Lietuvos kolegijų studentų kroso taur s varžybose 3000 m distancijoje III vietą metais studijavau Suomijoje HAMK universitete pagal ERASMUS mainų programą. Tais pačiais metais kolegijoje vykusioje lietuvių kalbos viktorinoje laim jau pirmą vietą metais kolegijos komanda Flora, kurios narys buvau ir aš, laim jo 1 vietą dr. E. Maldeikio rengtame respublikiniame konkurse Mano id ja Afrikai. Mūsų projektas Apsaugokime pasaulio plaučius buvo skirtas Liberijos žaliųjų plotų atnaujinimui. Konkurso iniciatorius padovanojo savait s pažintinę kelionę į Liberiją. Kelion s įspūdžiai nepakartojami, o ypač pačios pirmosios dienos Liberijoje. Tai ir nepakartojama gamta, skurdas, žmonių gausa sostin je Monrovijoje, būriai vaikų. Daug emocijų suk l kelion į džiungles. 15

16 Respublikinio studentų darbų konkurso Mano id ja Afrikai nugal tojai 2008 m. Kolegijoje patiko studijuoti ne vien d l įdomios studijų programos, bet ir d l to, kad buvo labai daug ir tikrai smagios popaskaitin s veiklos. Pirmus metus po baigimo labai to trūko. D stytojai tikrai geranoriški siekiant tikslo - kuo daugiau sužinoti ir s kmingai baigti studijas. Tokiame kolektyve ir pats nor čiau dirbti. 16

17 ROLANDAS BARKAUSKAS Gyvenimo kredo: Gyvenk, kovok ir niekad nenuleisk rankų. Gimiau 1985 m. gruodžio 17 d. Bukinių km Jonavos r m. Baigiau Žeimių vidurinę mokyklą (Jonavos r.) ir tais pačiais metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Visas mano gyvenimas nuo mažum s susijęs su gamta: uogaudavau, grybaudavau, meškeriodavau, šiaip vaikštin davau po miškus. Gamta tai gili paslaptis, kurios niekada neatskleisi, būtent tai mane traukia, žavi. Man patinka leisti laiką gamtoje: ils tis po sunkios darbo dienos, kurių kartais pasitaiko. Tod l mano pasirinkimas studijuoti miškininkystę nebuvo atsitiktinis. Nor jau geriau pažinti gamtą, jos paslaptis, suprasti vykstančius procesus. Gamta tai mūsų gyvyb, kuri gali užgesti, jei nemok sime saugoti ir tausoti, kad visi vykstantys procesai nenutrūktų. Tai gali labai skaudžiai atsiliepti visai tvyrančiai gyvybei žem je. Gyvenime visada buvau pakankamai aktyvus žmogus, tad ir Kolegijoje stengiausi pasireikšti nors kartais gal kai kur ir neišeidavo, bet nenukabindavau nosies ir stumdavausi į priekį. Pagal ERASMUS mainų programą pus metų studijavau Suomijoje m. Dalyvavau Baltijos šalių (Estijoje) studentų profesinio meistriškumo čempionate. Gavau pad kos raštus už gerą mokymosi, kolegijos svarsčio kilnojimo varžybose laim jau pirmą vietą. Mano pom giai: krepšinis, tinklinis, bet koks aktyvus sportas. Parengiau ir apgyniau baigiamąjį darbą tema Paprastosios egl s (Picea abies (L.)H. Karst.) sanitarin s būkl s vertinimas Dubravos eksperimentin s mokomosios miškų ur dijos Raguolių s klin je plantacijoje (vad. H. Stravinskas). Kolegijoje praleisti metai man dav nemažai: subrandino kaip asmenybę, paruoš gyvenimui, išugd savarankiškumą, sustiprino valią, praleidau daug gero laiko, susipažinau su naujais žmon mis ir tuo džiaugiuos. Gyvenime nor čiau veikti kažką įdomaus ir prasmingo. 17

18 ANDRIUS ČEPONIS Gyvenimo moto: Gyvenime nebūna neįmanomų dalykų, tiesiog reikia labai nor ti, daug dirbti ir viską galima pasiekti. Nors kartais ir suabejoju šia mintim, bet dar n karto ji manęs nenuvyl. Tiesiog reikia siekti savo tikslo, o pagrindin priemon jam pasiekti darbas. Gimiau 1987 metų sausio 11 dieną, Jurbarke m. baigiau Smalininkų Lidijos Meškaityt s pagrindinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, Profesinio mokymo skyrių metais kovo balandžio m nesį atlikau praktiką Jurbarko miškų ur dijoje Pašvenčio girininkijoje. Taip pat tris savaites tur jau galimybę stažuotis Vokietijoje, Forstliches Bildungszentrum Konigsbronn Itzelberg m. išlaikęs teorinį ir praktinį egzaminą, gavau profesinio mokymo diplomą metų liepos 1 d. pateikiau dokumentus tęsti mokslus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje. Pasirinkau miškų ūkio studijų programą. Taigi nuo 2007 metų rugs jo 1 d. dienos toliau gilinu miškininkyst s teorines ir praktines žinias. Gamybinę praktiką ir v l atlikau Jurbarko miškų ur dijoje Pašvenčio girininkijoje. Per daugiau nei penkis metus, besimokydamas ir studijuodamas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, dalyvavau ne vienoje konferencijoje, viktorinoje, konkurse ar varžybose metais tapau Respublikinio konkurso Pasodinsiu ąžuol lį nugal toju. Nor damas puosel ti gimtosios kalbos ir rašybos žinias dalyvavau konkurse Raštingiausias būsimasis darbuotojas, kurį organizavo Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras. Visą savo laisvalaikį skiriu gamtos steb jimui ir fotografavimui, tod l nepraleidau progos dalyvauti fotokonkurse Lietuvos gamta, kuriame už miau pirmąją vietą. Esu žmogus m gstantis sportuoti, tod l ne kartą dalyvavau sporto švent se, įvairiose rungtyse. 18

19 Fotonuotrauka Gintaras I vieta fotokonkurse Lietuvos gamta Taip pat dalyvavau kolegijoje vykusioje konferencijoje Ekologijos ir miškininkyst s problemos. Analizavau kamieno puvinių paplitimą egl s medynuose. Šią temą pl toju ir bakalauriniame baigiamajame darbe. Darbui Kamieno puvinių paplitimas egl s medynuose, jų nustatymas panaudojant šiuolaikines technologijas ir neardomuosius metodus vadovauja Miškininkyst s katedros ved jas E. Survila. Darbą ginsiu Manau, kad Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija yra didžiausia ir pagrindin miškininkų kalv. Džiaugiuosi, kad tur jau galimybę čia studijuoti, gilinti miškininkyst s žinais. Kiekvienos disciplinos d stytojas stengiasi sudominti studentus, pateikia kuo naujesnes žinias, moko kaip jas pritaikyti praktiškai. Studentai supažindinami ir mokomi dirbti su pačiomis naujausiomis technologijomis ir prietaisais naudojamais miškininkyst je. d stytojai. Atmintyje visada išliks graži kolegijos aplinka, malonūs ir draugiški 19

20 JUOZO RAUKČIO VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI RŪTA BLADIKYTö Gyvenimo moto: Gyvenk taip, lyg ši akimirka būtų paskutin, ir palik p dsaką žem je kuris džiugintų visus. Gimiau 1981m. rugpjūčio 20 d. K dainiuose. Šeimoje buvau trečias vaikas m. baigiau K dainių Ryto vidurinę mokyklą. Nuo m. mokiausi Kauno taikomosios dail s mokykloje interjero apipavidalinimo specialyb je. Nuo mažens labai m gau piešti. Ši pom gį paveld jau iš t čio. Gamta supo nuo vaikyst s, tod l dar vidurin je mokykloje labai dom jausi ir atidžiai klausiau ką pasakoja biologijos mokytoja m. įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, nes labai nor jau studijuoti menus ir biologiją, o specialyb - Želdiniai ir jų dizainas atitiko mano norus. Kai pirmą kartą atvažiavau į Kolegiją nustebino želdinių gausa, tvarka ir gražus kolegijos pastatas. Po pirmų studijų metu jau žinojau, kad tęsiu mokslus, nes patiko nauji draugai, nuoširdūs ir savo darbą gerai atliekantys d stytojai, įvairūs renginiai, išvykos, praktika. Didelę įtaką padar d stytojai V. Cirtautas, R. Šmulkštyt, L. Jakaitien. Kai būdavo sunku, d stytojai palaikydavo ir sustiprindavo norą siekti savo tikslo. Po paskaitų lankiau literatų būrelį, lietuvių liaudies šokių kolektyvą. Nemažai prisid jau rengiant Poezijos ruden lius ir kitus kolegijos renginius. Kolegijoje buvo organizuojamos ne tik valstybin s švent s, bet rengiami koncertai, viktorinos, parodos. Su d stytojais lankydavom s teatre, Lietuvos parkuose. Stengiausi gerai mokytis ir 2006 m. gavau galimybę studijuoti Anglijoje pagal Socrates-Erasmus studijų programą. Pusę metų mokiausi kraštovaizdžio dizaino Writtle kolegijoje (Writtle College) Čelmsforde, Esekso grafyst je (Chelmsford, 20

21 Essex). Mokydamasi šioje kolegijoje įvertinau, ką išmokau būdama Lietuvoje, ir įgyjau naujų praktinių ir teorinių žinių. Writtle kolegijoje susipažinau su įvairių tautybių studentais, jų kultūra, papročiais. Patiko šioje kolegijoje naudojama modulių sistema, praktin s užduotys, kelion s, Erasmus studentų užimtumas ir d stytojų pagalba. Patiko d stytojų paskaitos, nes įdomiai pateikdavo informacinę medžiagą, panaudodavo naująsias technologijas, supažindino su pasaulio laim jimais. Į Lietuvą grįžau laiminga, išlaikiusi visus pasirinktų dalykų egzaminus. Lietuvoje lauk pasiilgę grup s draugai ir artimieji. Tik sp jau grįžti į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, ir po sesijos prad jau rašyti diplominį darbą. Mano diplominio darbo tema I.Kudabien s sodybos sutvarkymo ir apželdinimo projektas. Darbo vadovas dr. Valentinas Cirtautas. Pagrindiniai diplominio darbo uždaviniai buvo ištirti projektuojamos teritorijos estetines ir ekologines sąlygas panaudojant žinias įgytas studijuojant Writtle kolegijoje, sukurti ir pagrįsti želdyno projektavimo koncepciją, parengti projektą ir sudaryti projekto sąmatą. Diplominį darbą atlikau laiku ir apgyniau 2006 m. 21

22 LINA MALAUKYTö Lina Malaukyt gim 1986 m. vasario 25 d m. įstojo į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, nutarusi studijuoti Želdynų dizainą. Paskutiniame kurse gilinosi į šią specialybę pasirinkusi Želdynų kūrimo specializaciją. Studijas kolegijoje Lina baig parašiusi ir 2007 m. birželio 19 d. apgynusi baigiamąjį darbą Kiliminiai sausų vietų augalai želdynuose. Darbo vadov ir konsultant d stytoja Valdut Varnait - Milaknien. Linos Malaukyt s darbą Valstybin kvalifikavimo komisija įvertino gerai ir suteik profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir inžinieriaus kvalifikaciją. 22

23 DAIVA JANČAUSKIENö Gyvenimo moto: Pirmiausiai pareigos, paskui - pramogos. N ra nieko neįmanomo... reikia tik noro ir laiko. Gimiau 1975 m. gruodžio 23 d. Šlienavos kaime Kauno rajone. Mokiausi Šlienavos pagrindin je mokykloje m. įstojau į Kauno buitininkų mokyklą ir įgijau siuv jos specialybę. Meilę augalams ir gamtai jutau nuo mažens. Tai mano t vų nuopelnas. Laisvalaikį su šeima leisdavom gamtoje. Kartu su mama pievose rinkdavom vaistingus žolynus, sode auginom daugybę prieskoninių žolelių, sodyboje kasmet daug davo iš draugų, turgaus ar mugių įsigytų augalų.tod l noras išmokti tinkamai suderinti ir komponuoti želdynus paskatino studijuoti, tod l 2005 m. įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją želdynų dizaino specialybę. Studijuodama dalyvavau daugelyje Kolegijoje organizuojamų konkursų ir projektų. Mano parengtas projektas buvo pasirinktas VĮ Dubravos eksperimentin s mokomosios miškų ur dijos administracinio pastato prieigų sutvarkymui. Šį projektą išpl tojau iki baigiamojo darbo VĮ Dubravos eksperimentin s mokomosios miškų ur dijos gamybin s baz s želdynų pertvarkymo projektas (vadovas- d stytojas Zenonas Janulaitis). Studentai įgyvendina DEMMU administracinio pastato želdynų pertvarkymo projektą 23

24 Daugiausiai įspūdžių ir geros nuotaikos patirdavau gamybinių praktikų metu. Semdamiesi patirties, praktinių ir teorinių žinių su grupe aplank me ne vieną Lietuvos miestą. Gamybin s praktikos Studijas s kmingai su pagyrimu baigiau 2008 m. Šiuo metu dirbu Šiaurin je Airijoje Armagh mieste apželdinimo srityje. D koju puikiam d stytojų kolektyvui už geranoriškumą, kantrybę, įdomias paskaitas ir smagias akimirkas praleistas kartu. Visiems s km s! 24

25 IRMA ATGALAINYTö Gyvenimo moto: Elkis su kitais taip, kaip nor tum, kad kiti su tavimi elgtųsi. Gimiau 1987 m rugs jo 14 d. Jurbarko r. Tamošių kaime. Mokiausi Gausantiškių Antano Valaičio pagrindin je mokykloje, o nuo devintos klas s Jurbarko Antano Giedraičio Giedriaus gimnazijoje. Nuo pat mažų dienų patiko g l s ir kiti augalai, augant šis pom gis vis stipr jo, did jo noras tuo dom tis, steb ti kaip augalas keičia gamtą ir aplinką, tod l nusprendžiau pasirinkti specialybę, susijusią su augalais. Tad 2007 metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, miškų ir dekoratyviųjų želdynų fakultete studijuoju želdynų dizainą. Antrame kurse teko studijuoti ir užsienyje. Pagal ERASMUS studentų mainų programą vieną semestrą praleidau Didžiojoje Britanijoje (Writtle), gavau daug vertingos informacijos, taip pat susipažinau su įdomiais įvairių kultūrų žmon mis. Diplominiam darbui pasirinkau temą Atgalainių sodybos pritaikymas kaimo turizmui. Studijuoti buvo įdomu ir tikrai naudinga, gavau daug vertingų žinių ir praktikos. Praktikos žinioms gilinti pad jo tai, kad šalia kolegijos yra parkas, kuriame daug įvairių rūšių ir veislių medžių bei krūmų. D stytojai yra geri savo srities specialistai. Visa tai sudaro puikią atmosferą studijavimui. 25

26 RITA MILIENö Gyvenimo moto: Kiekvienam žmogui duota užtektinai j gų įvykdyti tai, kuo jis įsitikinęs. Gimiau 1960 m. rugs jo 11 d. Garliavoje, Kauno r. Baigiau Garliavos vidurinę mokyklą ir 1978 m. įstojau į tuometinę Lietuvos žem s ūkio skademiją buhalterin s apskaitos specialybę. Deja, mokslų nebaigiau, nes ištek jau ir savo laiką skyriau šeimai ir vaikams. Turiu du sūnus: Darių (27 m.) ir Domantą (21 m.). Vyras Giedrius kartu su vyresniuoju sūnumi turi savo verslą, Domantas studijuoja Muzikos akademijoje. Besidom dama augalais, jų auginimu, komponavimu želdynuose, taip pat nor dama susikurti savo verslą, supratau, kad trūksta profesionalių žinių. Mane ypač domina daugiamečių g lių auginimas, jų panaudojimo galimyb s metais įstojau į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, želdynų dizaino specialybę. Laisvalaikiu m gstu mezgti, triūsti virtuv j, lankau Garliavos dail s studiją. Džiaugiuosi, kad studijuoju kolegijoje, kurioje dirba profesionalūs d stytojai, gerai išmanantys d stomą dalyką, negailintys nei laiko, nei žinių studentams. 26

27 SANDRA MEJERIENö M giama citata: Aristotelis, paklaustas, kiek mokytas žmogus skiriasi nuo nemokyto, atsak : Tiek, kiek gyvas nuo negyvo. Gimiau 1983 m. balandžio 21 d. K dainiuose. Į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją įstojau 2007 m., baigusi K dainių Daukšos vidurinę mokyklą. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija tai pirmasis žingsnis į platų mokslo pasaulį. Esu rekreacijos koleginių studijų student. Rekreacijos specialyb apima plačias erdves, tuo ji mane ir sužav jo. Įdomūs specialybiniai dalykai, įdomu ir studijuoti, norisi kuo daugiau prikrauti savo bagažą žiniomis. Taip pat turiu ne vieną autoritetą iš d stytojų tarpo. D stytojų kolektyvas išties puikus, kiekvienas atiduodantis širdį savo darbui ir mums, o tai daro didelę įtaką studentams Studijuodama įgyju labai daug teorin s ir praktin s informacijos, su kuria, manau, mano gyvenimas tik prasid jo. Dalyvauju ERASMUS IP projekte Kaimo tradicijų paveldas (projekto partneriai: HAMK Taikomųjų mokslų universitetas (Suomija); Hedmark universiteto koledžas (Norvegija). Esu d kinga už galimybę čia studijuoti. Kadangi turiu šeimą, auginu sūnų, tai truputį mažiau laiko turiu studijoms, bet suteiktas laisvas grafikas suteikia galimybę sp ti visur, neapleisti šeimos ir studijų. Didelių pastangų ir šių galimybių d ka, aš susp ju visur. Be šeimos mane supa ir draugai, kurių negalima pamiršti, nemažai jų susiradau ir studijuodama čia. Patekau į draugišką ir vieningą grupę, tod l tuo labai džiaugiuosi, prasipl t mano draugų ratas. Kasdienin je rutinoje randu laiko ir pom giams- kinai, teatrai, koncertai. Juos aplankome su šeima, kartais su draugais. Kai norisi ramyb s - skaitau knygą, einu pasivaikščioti, turiu silpnybę floristiniams darbams, kurie padeda atitrūkti nuo visko. 27

28 ANTANO RUKUIŽOS VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI M. Mokslo metai Vardas, pavard Kursas, semestras Fakulteto t bos protokolas 2004/05 Povilas Penkaitis II k., pavasario sem Nr /07 Paulius Žiūkas II k., rudens sem Nr /07 Paulius Žiūkas II k., pavasario sem Nr /08 Ramūnas Ramaška IIIk., rudens sem Nr /08 Paulius Žiūkas IIIk., pavasario sem Nr /09 Rolandas Barkauskas IIIk., rudens sem Nr /09 Andrius Čeponis II k., pavasario sem Nr /10 Andrius Čeponis IIIk., rudens sem Nr /10 Andrius Čeponis III k., pavasario sem Nr. 22 JUOZO RAUKČIO VARDINöS STIPENDIJOS GAVöJAI M. Mokslo metai Vardas, pavard Specialyb Kursas, semestras Fakulteto t bos protokolas 2004/05 Rūta Bladikyt Želdynų dizainas II k., pavasario sem Nr /07 Lina Malaukyt Želdynų dizainas IIk., rudens sem Nr /07 Daiva Jančauskien Želdynų dizainas II k., pavasario sem Nr /08 Daiva Jančauskien Želdynų dizainas III k., rudens sem Nr /08 Daiva Jančauskien Želdynų dizainas III k., pavasario sem Nr /09 Irma Atgalainyt Želdynų dizainas II k., rudens sem Nr /09 Rita Milien Želdynų dizainas II k., pavasario sem Nr /10 Rita Milien Želdynų dizainas III k., rudens sem Nr /10 Sandra Mejerien Rekreacija III k., pavasario sem Nr

29 Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Informacinis biuletenis 2010 Nr. 2(16) Leid jas: Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Liepų g. 1, Girionys, LT Kauno r. Tiražas 100 egz. 29