KARDAS LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS. Nr (77 78). Kaunas, 1927 m. birželio d. III metai
|
|
- Matyáš Leoš Staněk
- před 7 lety
- Počet zobrazení:
Transkript
1 KARDAS LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS Nr (77 78). Kaunas, 1927 m. birželio d. III metai 4. pėst. L. K. Mindaugo pulko karininkai per aštuonerių savo pulko gyvavimo metų šventę gegužės mėn. 22 d. Panevėžy su R. Prezidentu A. Smetona, Kariuom. Vadu gen. Žukausku, Kr. Apsaug. ir Vid. Reik. ministeriais ir aukšt. karininkais. Kardas" eina kiekvieno mėnesio 10, 20 ir 30 d. Leidžia Karo Mokslų Draugija. Prenumeratos kaina kariams ir nekariams: Lietuvoje ir Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje: metams 36 lt, pusei metų 18 lt, mėnesiui 3 lt. Atskiras nr. l It.. Užsienyje: metams 60 lt., pusei metų 30 lt., mėnesiui 5 It. Redakcijos ir administracijos adr.: Kaunas, Nepriklausomybės aikštė.t e l e f.: Karo Mokslų Valdyba (per Vyr. Štabą) Kaina 2 lt.
2 238 K A R D A S Nr.17-l8 (77-78) Dar karininkų korporacijos klausimu. Į mano straipsnį Karininkų korporacijos reikalu" atsiliepta dviem straipsniais: slapyvardžio km. " ir Inž. kap. Novickio, iš kurių pirmas pritarė, o antras kaip ir nepritarė karininkų korporacijai, ir iškelia tokius klausimus:..į korporaciją galės būti priimami tik kai kurie išrinktieji karininkai. Kas juos rinks? Iš kur atsiras tas branduolis, kuris tą aukštą neklystančio teisėjo rolę atliks? Kaip bus traktuojami tie karininkai! kurie į korporaciją nepateks,?" ir mano, kad karininkai bus suskirstyti į dvi rūšis. Tokie neaiškumai ir manymai negali sudaryti kliūčių reikalingumui karininkų korporaciją steigti. Aiškus dalykas, kad į kiekvieną korporaciją gali būti priimami tik vienos dvasios vienminčiai asmenys, todel ir į Lietuvos kariuomenės karininkų korporaciją galės patekti tik Lietuvos Nepriklausomybės ir čielybės gynėjai ir lietuvių tautos idealų siekėjai; išdavikams ir priešų agen tams vietos korporacija neduos. Esant korporacijai, be abejo, jokio karininkų rūšiavimo negali būti ir nebus, nes tai bus viena dvasia ir vienas kūnas korporacija ir čia jokių abejojimų kilti negali. Kad karininkų korporacija būtų kenksminga, ar bent skaldytų karininkų kadrą, taip pat abejoti netenka, nes gerai žinome, kad visos, bent Europos didžiausių valslybių kariuomenės turi karininkų korporacijas, kurios auklėja ir stiprina karininkų kadrus, o ne skaldo. Korporacija, kaip tokia negali ir neturi teisės karininkui išrauti, pavyzdžiui, jo priešvalstybini anarchistinį įsitikinimą, bet ji galės visuomet tokį poną iš savo šeimos narių išmesti ir tuom apsaugoti kariuomenę nuo suirutės. Korporacija negali imti jokių ant savęs įstatymų funkcijų, taip ir karininkų korporacijos įstatai negali pretenduoti į įstatymus, kas įstatymuose nurodyta, tai karininkų korporacijai visuomet turi būt privaloma ir pildoma. Korporacijos uždavinys negali būti įstatymdavystė. Korporacijos uždaviniai turi būti statute aiškiai nurodyti ir neprieštarauti įstatymams. Karininkų kadras, be abejo, tvarkosi ir visumet tvarkysis tam tikrais įstatymais, bet karininkų kadro ir vidujinio nusistatymo bei įsitikinimo įstatymai tvarkyti negali, tai aiškiai įrodo Klesčinskis ir kiti panašūs tipai, kurie įstatymų atžvilgiu buvo ir bus visuomet tvarkoje, o jų nusistatymas ir vidujinis įsitikinimas, kaip matome, toli gražu netvarkoje. Jokia politinė konjunktūra negali turėti į karininkų korporaciją įtakos. Korporacijos obalsis turi būti Tėvynės gerovė! Taigi čia ir svarbu, turėti karininkų korporaciją, kuri savo tarpe žmonių su savotišku nusistatymu bei vidujiniu įsitikinimu nepakęs. As. Anglų SSRS konflikto akivaizdoje. Iškilus Anglų SSRS konfliktui, pasklydo gandai del karo pavojaus, o įvykiai Kinijoje ir Vojkovo nužudymas Varšuvoje privertė ir Europos politikus bei karo vadovus šiek tiek pagalvoti apie įvairias netolimos ateities galimybes. Didesni bolševikų priešininkai drąsiau pradėjo kalbėti apie antibolševistinio fronto sudarymą ir net intervencijos reikalingumą, pranašaudami gerą pasisekimą. Tačiau dauguma rimčiau ir šalčiau galvoją politikai ir karo vadai tokioms intervencijoms toli gražu nepritaria, nes gerai supranta, kad dabartiniu momentu karas būtų didelė nelaimė visai Europai, ir pagaliau patys bolševikai ir jų raudonoji kariuomenė nėra taip silpna ir bejėgė, kad negalėtų atremti užpuolimo ir apginti savo kraštą. Iš tikrųjų, SSRS kariuomenė greitu laiku švęsianti savo devynerių metų sukaktuves. Bolševikai iš pačių pradžių viską aukojo kariuomenės reikalams ir per visus devynerius metus Sovietų vyriausybės svarbiausias rūpestis buvo sudaryti stiprią ir galingą karo jėgą. Tam reikalui nesigailėta nei darbo, nei pinigų ir su priemonėmis nesiskaityta; taigi šiandien negalima neigti raudonosios kariuomenės reikšmės. Juk nepaslaptis, kad bolševikai per tą laiką didelius transportus karo medžiagos ir technikos įrankių pirko ir gabeno iš užsienio, ypač iš Vokietijos ir Japonijos. Netenka abejoti, kad SSRS kariuomenė, bent kadrinės dalys, yra gerai sulig naujų karo technikos reikalavimų apginkluota. Be to, geografinė Sovietų Rusijos padėtis, kaip antai: stoka kelių, suirę geležinkeliai, didelės pelkės, miškai ir labai didelė Sovietų teritorija sudaro Sovietams palankias apsigynimo sąlygas, kurias tinkamai įvertinus, sunku tikėti, kad šioks ar toks karas su Sovietų Rusijos kolosu pasibaigtų teigiamai. Nors gen. Hofmanas nupeikęs raudonąją kariuomenę pareiškė, kad karas su bolševikais galėtų būti vaisingas, bet čia greičiausiai bus vadovaujamasi ne tiek bolševikų kariuomenės silpnumu, kiek, kaip vokiečio nacionalisto noras,
3 Nr (77-78) K A R D A S 239 kilus Europoje suirutei, pasinaudojus pasiekti šiokio tokio revanšo ir geriau suvesti sąskaitas su savo kaimynais bei santarvininkais. Juk pakanka prisiminti totorių, Napoleono ir pačių vokiečių laimėjimus", kur užgrobę didžiausius Rusijos plotus, priversti buvo negarbingai kapituliuoti. Be to, gen, Hofmano pasakymas, kad SSRS kariuomenė neturinti gabių karo vadų ir prityrusių karininkų, gal kiek irgi su tendencija. Juk nepaslaptis, kad raudonojoje kariuomenėje tarnauja nevisai maža vokiečių karininkų specialistų, kurių tinkamumu, rodos, netenka abejoti patiems vokiečiams, o kilus karui tarp santarvininkų ir sovietų, be abejo, tokių specialistų iš Vokietijos į Rusiją gali ir daugiau nuvykti. Taip pat, kam teko sekti Sovietų Rusijos periodinę ir neperiodinę Karo spaudą, tas neabejoja, kad raudonojoje kariuomenėje yra pakankamai karininkų, gerai išmanančių apie karo reikalus ir neblogos orientacijos karo dalykuose. Nereikia taip pat pamiršti, kad dabartinė SSRS kariuomenė organizuota naujais pagrindais: šalia nuolatinės kadro kariuomenės yra sudaryta nemaža milicijos, arba teritorinė kariuomenė, kuri drauge su kadro raudonąja kariuomene prie geografinės Sovietų Rusijos padėties sudaro gana tvirtą apsigynimo faktorių, todel tenka labai paabejoti, kad atsirastų valstybių, kurios kad ir nebijodamos Europos karo gaisro ir ekonomiškų sunkumų, ryžtųsi veržtis į plačiąsias Rusijos lygumas ir pelkes. Net karingumu tūpčiojanti Lenkija pastaruoju laiku del Vojkovo kantriai skaito gaunamas iš raudonojo Kremliaus vieną po kitos griežtas notas ir daro kuodidžiausius uusileidimus.. Iš tikrųjų, pačių bolševikų daviniais, raudonosios kariuomenės taikos meto kontingentas žmonių ir apie atsarginių, kurie gali būti pašaukti karui ištikus. Dabar Sovietų Rusijoje yra 67 kadrinės ir 38 teritorinės šaulių divizijos, pastarosios sudaro gerai mokytą atsargą, 12 kavalerijos divizijų ir 10 atskirų brigadų. Teritorinėje divizijoje yra nuolatinis kadras žmonių. Šiemet kariuomenės reikalams paskirta rublių (1926 met. buvo rublių), Sovietų Rusija turi lengvųjų ir sunkiųjų kulkosvaidžių, apie 950 pėstininkų batalionų, 650 kavalerijos eskadronų, 350 lengvų ir 121 sunkių baterijų po 6 artil. pabūklus, 100 su viršum tankų ir apie 1000 kovos lėktuvų Kariuomenės (kadrinės) apginklavimas ir aptaisymas visai pakankamas. Žinoma, raudonosios kariuomenės netenka lyginti su didžiųjų valstybių kariuomenių apginklavimu ir išlavinimu. Tą gerai supranta ir patys bolševikų vadai, nes garsiai šaukdami, kad jie pasiryžę pidžaki peremenit na gimnastiorki", deda visas pastangas kilusius konfliktus išspręsti taikos keliu, nes supranta, kad jiems į Vakarus žygiuoti prieš Europos milžinišką techniką batų perdaug rizikinga ir pragaištinga, juo labiau, kad ir pačiame viduje atmosfera gana sunki, del kurios gal daugiausia ir nervuojasi Maskvos satrapai. Bendrai paėmus, šiais laikais karas visiems batų didelė nelaimė. Kap. A. U. Europos politikos bruožai birželio mėn. spėktre. Šiuo momentu slinko labai charakteringi visiems laikams politiniai veiksniai. Kaip žinome, Tautų Sąjungos iniciatyva šiemet buvo sušaukta tarptautinė ekonominė konferencija. Kaip T. Sąjungos narys, galėjo dalyvauti šitoj konferencijoj ir Lietuva. Tik ekonominei Europos (oficialiai tarptautinei) konferencijai pasibaigus, be konkrečių rezultatų, buvo sušaukta T. Sąjungos eilinė, pavasario politinė konferencija, kuriai būtinai reikėję išspręsti" daug prinokusių politinių kombinacijų. Paviršutiniškai žiūrint, atrodytų kad buvo suvaidintos dvi pantomimos, kurių turinys pareina nuo aktorių mimikos, slepiančios savo mintis ir reikalus. Tikrenybėje, nieko panašaus otsitikti negalėjo nes aktoriai buvo ir pasiliks aktoriais, o kiekvienos šalies realūs reikalai ir vertinami tik realiai. Politikoje buvo ir bus amžinoji aksioma do ut des, todel stebėtis labai del pastarųjų, pasaul nių konferencijų netenka. Grįždami prie istorijos, mes galim pastatyti sau vieną klausimą, kodel Tarpt. Ekonominė konferencija įvyko ne 1925 metais, o tik 1927? Jau žinomas Locarno paktas faktinai buvo nustatęs šitai konferencijai programą, bet sušaukimas jos užsitęsė veik pusantrų metų. Nereikia čia didelių diplomatinių" gudrybių, kad suprastum tikrą delsimo priežastį. Tolimųjų Rytų (Kinijos) politika Europos politikai sudarė spragą, kuri pasireiškė nevykusi dar Versalio taikos sutartim, aplopyta įvairiomis konferencijomis su, pagalios, Locarno paktu. Nors pirmon galvon Sovietai manė parodyti savo dantį anglams, paruošę vidujinį krizį (angliakasių streikas) ir nukreipė anglų senąją diplomatiją nuo įvykių Rytuose, bet kiniečiai sąskaitų turi ne su vienais anglais, todel kova Rytuose išsiplėtė ipso facto prieš visas privilegijas, Europos sąskaiton primestas kinams po garsios 1900 metų intervencijos. Anglija gerai suprato bolše-
4 240 K A R D A S Nr (77 78) vikų manievravimą ir kovo 1927 m.pradžioj Kinuose smarkiai užvirė. Suprantoma, kad buvo pasiųstas laivynas tik tam, kad nebuvo kitokios priemonės apginkluoti palankesnį europiečiams elementą prieš komintagą (kinų komunistinį bloką). Žinome, kad iš laivų nedaug kas iškėlė koją sausumon, nebent kad Šanchajuje išgelbėtų euročiečių turtą ir apsaugotų savo piliečių gyvybę. Šitos nesikišimo priežasties reikia ieškoti S. A. Valstybių ir Japonijos nusistatyme. Faktas, kad Amerika atsisakė nuo ginkluotos intervencijos Kinuose. To fakto užteko ir anglams, nors jų interesai ir skriaudos didelės. Japonija tik pastarąja savaitę pradėjo aktyviau veikti, ir Amerika šiek-tiek susikaupė, pantomimiškai juokdamosi. Anglijos streikui užsibaigus, šiek-tiek sumažėjus bolševikų userdstviju" Indijoje, galima buvo grįžti vėl prie pamirštosios" konferencijos ekonominiems klausimams aptarti. Konferencija be jokių grūmojimų, pačiu gražiausiuoju pavasario laiku Šveicarijoje pasibaigė, taip sakant, peržydėjo žiedai ekonominių vilčių paruošti dirvą politinei pjūčiai. Pirmykštė aksioma do ut des" ekonominėj konferencijoj ir pasiliko tik aksioma, nes konferencijos rezultate mes turime tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo atsiektas perspektyvas..." Žinoma, butų buvę labai nayvu tikėtis kitą ką ir iš politinės T. Sąjungos sesijos, kaip tik perspektyvų". O lietuviškai kalbant, šitų perspektyvų galas jau veik įžiūrimas Rytuose. Čia mes ir galime pasakyti keletą konkrečių davinių, kuriais bus realizuojama ateity Tarptautinės Ekonominės konferencijos, o su ja ir politinės treniruotės vekselis. Kerštingas iš prigimties anglas nedovanos niekados bolševikams nei už angliakasių paruoštą streiką, nei už propaganda Indijoje, nei už nuostolius Kinuose. Išguiti iš anglų rinkos, kuriai rusai tiekdavo per 30% viso savo eksporto, bolševikai gali atsidurti blogesnėj padėty, negu kad Kolčako--Denikino ir Vrangelio laikmečiu. Pirmieji bandymai Anglijai davė daugiau nuostolių, negu jie turėjo pelno iš prekybos santykių su Sovietais, kurie anglų importą veik ignoravo (l /o visų įvežamų prekių eidavo iš Anglijos į Sovietus). Tik ir čia, aišku, yra sunkenybių: kitos šalys, kaip Vokietija ir Italija, buvo labai užsiangažavę savo eksportu Sovietams. Iš kitos pusės, supratę savo akiplėšiškumą, Sovietai parafavo su Prancūzija sutartį del caro skolų grąžinimo. Ar matos čia kokios perspektyvos? Abejoti netenka: paskutiniai pasitarimai anglų Chamberlaino su d-ru Štrezemanu apie Locarno pakto dvasios atnaujinimą" apie dvi valandi (tik?), mums šitų perspektyvų daug teikia. Kitam n-ry mes jas atpasakosime, nes čia nepatogu gadinti pantomimiškos" T. Sąjungos sesijos ūpą, juo labiau, kad esame (žinoma, ne oficialiai) prašyti bent iki rudens sesijos" viešai nekalbėti... (B. d.) P. M. Nelaisvėn pasidavimas. Dabartiniai karai, kaip žinoma, tai yra tautų susidūrimai, nes kiekviena mūsų laikais kariuomenė skyrium yra ištisa tauta savo jaunesniųjų vyrų asmenyse. Todel toki karai vedami nepaprastai dideliame maste. Ten, kur vartodavo dar senovinius netobulus ginklus, žūdavo veik ne vieninės aukos*), dabar kokia žudančia ugnim sunaikinamos veik ištisos kariuomenės dalys, nekalbant jau apie dujų atakas arba chemijos karus, per kuriuos žūsta ir turės dar žūti nesuskaitomas karių bei šiaip privatinių žmonių skaičius. Kokių nervų turi turėti dabar karų dalyviai, kad perkentėtų ir ligi galo išlaikytų dabartinių kautynių baisenybes, gerai žino visi tie, kuriems teko dalyvauti Didž. kare ir pakliūti, kad ir atsitiktinai, po orlaivių bombomis arba žudančia artilerijos ugnim. Ir teisingai sakė vokiečiai, jog dabartinį karą nugalėsiąs tiktai tas, kuris turi stipresnius nervus. Karas gimdo did- *) Senovėj nuo epidemijų laike karo žūdavo žmonių daugiau, negu nuo ginklų. vyrius, bet šalia didvyrių atsižymėjimu būna ir kaip tik atvirkščiai, ne visi kariai tinkamai valdo savo nervus. Ypač nervų suirimas pasireiškia miestų žmonėms; juk mens sana in corpore sano, o kas iš miestiečių, imant dėmesin mūsų nesirūpinimą higijena ir sportu, gali pasigirti savo gera sveikata? Iš kitos pusės, karui užsitraukus tiek ilgam laikui, kaip tai buvo mūsų akyse, į kariuomenių eiles teko šaukti ir kiek pasenusius vyrus (lig 45 metų amžiaus, net ir daugiau), kurių daugumas buvo apsunkinti rūpesčiu del savo paliktų be paramos šeimų likimo**) ir tokiu būdu Didysis karas, kaip niekada to dar nebuvo, parodė daug neigiamo pobūdžio pavyzdžių: pasiduodavo nelaisvėn ne tik atskiri kariai bet ir grupės, kartais ir ištisos dalys kuopos, net **) Žinomas rusų baltasis generolas M. Skobelevas bendrai laikė jaunus, kad ir neprityrusius karininkus daug tinkamesniais karui, nes, mat, jie negalvodami eina į pavojų ir nesaugoja savo gyvybės, o pasenę karininkai visada atsižiūri atgal į savo palikusias namuose šeimynas ir todėl nemėgsta rizikuoti.
5 Nr (77 78) K A R D A S 241 puikai. Vienoj iš geriausiųjų kariuomenių net prikaldavo prie kulkosvaidžių savo kareivius, kad negalėtų palikti mašinų, kariuomenės daliai pasitraukiant. Atsimename tokį epizodą iš Didžiojo karo: 1915 m. pradžioj viena iš kariuomenių kuopa susidedanti iš pasenusių kareivių, nuvargusi nuo karo, susitarusi nutarė visiems pasiduoti nelaisvėn. Vienam iš kareivių-inteligentų jiems pasakius kur gi liks mūsų priesaika, pareiga ginti tėvynę lig paskutinio kraujo lašo?", buvo gautas iš vieno kareivio atsakymas: Tu esi vienas, o aš pats šeštas, o kas maitins mano šeimyną?" Kiti seneliai prie tokio šeimos tėvo atsiliepimo su mielu noru prisidėjo, ir kuopa, prisirišusi prie save šautuvų durtuvų nosines ir pakėlusi jas, kaip baltas vėliavas, aukštyn, atvirai apleido savo poziciją ir nuėjo priešo link. Minėtas inteligentas, norėdamas sustabdyti ir gražinti kuopą atgal, pranešė apie šį įvykį gretimai baterijai. Ši tuoj tuos kareivius apšaudė ir beveik visi persimetėliai buvo išmušti. Panašių atsitikimų buvo tiek daug, kad rusų kariuomenėj veikianti taisyklė kiekvienam kario nelaisvėn pasidavimui atsitikus, aiškinti kvotos keliu įvykio aplinkybes be atidėliojimo, teko atidėti ligi karo baigimo*) t. y. faktinai ignoruoti tokius didelius nusikaltimus, nes savaime aišku, jog laikui praslinkus, daugumai liudininkų kautynėse žuvus ir t. t., ištirti tokių atsitikimų aplinkybes jau nebebuvo galima. Tokiu būdu, visi panašūs atsitikimai praeidavo kaltininkams be baudų ir todel tokių pavyzdžių sekėjų skaičius tiktai didėjo. Kadangi tokio pavidalo karo sabotažai naikina kariuomenės dvasią ir jėgas, tai visose kariuomenėse už nelaisvėn pasidavimą skiriamos griežčiausios bausmės. Teisišku atžvilgiu pagal veikiančius pas mus įstatymus, Karo Įst. Rink. XXII. kn., reikia atskirti šio nusikaltimo dvi rūšys: a) kapituliacija ir b) paprastas nelaisvėn pasidavimas. Kapituliacija tai yra susitarimas su priešu nutraukti tam tikromis sąlygomis karo veiksmus. Bendrai, tarp kita ko ir atidavimas priešui tvirtovių arba kariuomenės dalies kautynių lauke, lygiai prieštarauja kariškio garbei ir priesaikai, kurioj visada pabrėžiama, kad karys turi kovoti lig paskutinių. Pav. mūsų dabartinės priesaikos redakcijoj**) tokia pareiga tiesiog nurodyta (krikščionims) Ginsiu Tėvynės Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę, nuo visų jos priešų, nesigailėdamas net savo sveikatos, nei gyvybės", (žydų tikybos) ligi paskutiniam kraujo lašui, negailėdamas savo gyvybės, ginti"... Čekoslovakijos kariuomenės priesaikoj irgi vaizdingai išdėstyta Prisahame, že.. v *) Taip pat buvo atidėti Vyriausiojo Vado Įsakymu 1915 m Nr. lig karo baigimo ir visi karininkų pakliuvusių nelaisvėn arba dingusių be žinios pasiūlymai apdovanoti orderiais. **) Kr. Aps. Min. įsak m. 15 Nr. 2 ir 3 ; nebezpeči se neopušteti, ale až do konce se braniti tak, jak nam kaže mužna čest a vedomi povinnosti občanskys. Tak prisahame"...*) ir t.t. Kas del kapituliacijų, tai karo istorija rodo, jog, toli gražu ne visi kapituliacijų atsitikimai buvo begėdiški. Jei buvo Sedanas 1870 m. (maršalas Bozenas), tai mums žinomas ir garbingos kapituliacijos Plevna 1877 m. 28. XI (Osman Paša), Novogeorgievsko 1915 m. (gener. leit. Bobyr. ir kit.; gal priimtina ir Portarturo stipro rajono kapituliacija 1904 m. 21. XII (Gener. leit. Stesellis), bet reikia bendrai pasakyti, kad nėra tvirtovės, kuri galų gale nebūtų nugalėta ir todel iš kalno kaltinti priešui pasidavusius tvirtovės gynėjus, jokiu būdu negalima. Juk Portarturo gynėjai, nežiūrint į tvirtovės, nors po ilgo pasipriešinimo, pasidavimą, už savo kentėjimus buvo apdovanoti**). Vadinasi istorijos teismai turi visapusiškai svarstyti nelaisvėn pasidavimo aplinkybes ir tiktai nusikaltimo aiškioms žymėms esant gali būti išreikštas apkaltinimo sprendimas. Sudaužymas rusų II armijos, kurios nelaimingas vadas nusižudė ir kurios du korpusai paimti nelaisvėn, taip pat neduoda pagrindo kaltinti pasidavusius nelaisvėn dalyvius. Anot mūsų velk. įstatymų, už pasidavimą nelaisvėn arba atidavimą priešininkui ginklo, neatlikdamas savo pareigos nekovoja, nusikaltęs karys,, atėmus visas teises, nužudytinas (K. I. XXII. kn str.); ta pati bausmė skiriama (XXII. kn str.) ir už raginimą, kautynių metu***) žodžiu, pavyzdžiu ar kitokiais būdais kitus asmenis pasiduoti priešininkui, nors toks raginimas ir liktų be pasėkų. Tarp kita ko, karininkams paimtiems nelaisvėn, kurie nusikalto sutikę priimti priešo pasiūlijimą išleisti juos iš nelaisvės ta sąlyga, kad jie nedalyvautų tolimesnių kautynių veiksmuose, XXII kn. 251 str. skiria bausmę atėmus laipsnius išmesti iš tarnybos. Už įdavimą priešininkui įtikėtos armijos, rinktinės, tvirtovės ar kurios kitos stiprovietės, kariuomenės dalies arba komandos, nusikaltęs viršininkas ir tie iš jam pavestų viršininkų, kurie tyčia bent kuo pagelbėjo įduoti, taip pat tie, kurie, galėdami šio įdavimo išvengti arba savo tarnybine padėtim sukliudyti jį, tyčia nesiėmė atatinkamų priemonių neleisti įdavimui įvykti, baudžiami atėmus visas teises, nužudyti (XXII. kn str.). Jeigu kariai del savo neatsargumo pakliūva nelaisvėn, sakysim, karys, įsigilinęs apžvalgos metu į priešo pozicijas, buvo apsuptas ir jam nesuspėjus apsiginti, suimtas, čia nėra bet kokio nusikal- *) Služebny. Rad: **) Tarp kita ko, visiems Port-Arturo gynėjams apgulos 8 mėnesiai buvo įskaityti pensijai už 8 metus, tiktai gener. leit. Stesellis buvo apkaltintas ir nuteistas už valdžios neveiklumą, vadinasi, jis, turėdamas tam laiko ir galėdamas iš anksto nepasirūpino tinkamai sutvirtinti ir paruošti apgulai įteiktą jam stiprų rajoną. ***) Naujoj, pas mus neveik, 246 str. redakcijoj (rusų karo žinybai įsak m Nr.) kalbama plačiau karo veiksmų, kariuomenės rajone".
6 242 K A R D A S Nr (77 78) Sveiki užjūrio broliai amerikiečiai eks kursantai, atvykę į savo gimtąją tėviškę Lietuvą! Jūs mūsų kariams, nors toli būdami, buvote nenuilstami talkininkai! Bendri buvo Jums ir mums kovų pergyvenimo skausmai ir laimėjimų džiaugsmai! timo, o tiktai paprastas neatsargumas, įstatymas čia numato tiktai specialų neapsižiūrėjimą ar sustojimo kur arti priešininko, jei nesiimta reikiamų karo taisyklėmis nustatytų atsargumo priemonių (XXII kn. 256 str.). Čia skiriamos bausmės pradedant nuo pavarymo iš tarnybos ligi, laipsnius atėmus, išmetimo iš tarnybos visiškai, o labai svarbiais atsitikimais bausmė gali būti paskirta kalinti grasos kalėjime ligi 4 metų laiko, pav., nesiskaitant su lauko tarnybos statuto reikalavimais*) ir nežiūrint į karo aplinkybes. Sakysim, viršininkas savo vardadieniui pakvietė svečius, visi įsigėrę, o tuo tarpu priešininkas tokia proga pasinaudojęs, užpuolė ir paėmė viršininke su jo štabu nelaisvėn ir t.t.**). Galima dar pridėti, kad nelaisvėj išbūtas laikas, kariui tėvynėn sugrįžus, apmokamas alga***) ir įskaitomas į pensijos išsitarnavimo laiką einant karių pensijų įstatymu (V. Ž. 201 Nr., eil Nr., Kr. Aps. Min. įsak m. 11 Nr. ). A. Zarinas. *) Pav. žiūr. Laik. Lauko Tarnybos Statuto 87 ir Sek, : **) Tokių atsitikimų, kaip rodo gyvenimas, buvo! ***) K. I. R. XIX kn. 394 ir sek. str. str. Tradicijos. Karininkas turi bū ti ne tik karo technikos žinovas, bet svarbiausia tautos kariškų tradicijų ir tautiškosmoralės nešiotojas" (m. pabr.) Pėst. taktikos bruožai", 194 pusl. Mūsų jaunoj kariuomenėj dažnai vartojamas žodis tradicija". Kas yra toji tradicija? D. Enciklopedija (XVIII t. 539 p.) sako: Tradicija, tai žodžiu pareikštas padarymas". Mes gi būtume linkę manyti, kad tradicija yra lyg vietinė teisė, su kuria jau skaitomasi, kaip su įvykusiu ir visiems privalomu dalyku. Tradicijos dalomos į paprastas ir kariškas. Mes kalbėsime vien apie pastarąsias. Vien tik ištarus mūsų kariškos tradicijos", jaučiame kažką nepaprasta. Prancūzų psichologas Lebonas štai kaip apie tradicijas nusako: Tradicijose pasireiškia rasės idėja, reikalavimas ir jausmai, jose glūdi rasės sintezė, kuri mus slegia visur mus savo sunkumui O mūsų kariškose tradicijose ar nepasireiškia idėjos, norai ir jausmai ir tie impulsai, kurie, anais laikais, žadino karius prie narsių žygių, pasiryžimo, drąsos? Tradicijos turi aiškią idėją, veikla jausmus, sukelia nuotaiką; jose jaučiama tie gaivinantieji impulsai, kurie kariuomenės auklėjime ypač turi didelės svarbos. Tiesa, ne visas kariškas tradicijas galime ta ar kita frazėmis apibūdinti, nes jos būna, tiesiog, neapibūdinamos todėl, kad jose glūdi vien jausmai, kurie šimtmečiais buvo ar tai tau- toj, ar tai bendruomenėj ar korporacijoj vaikų paveldėjamos iš tėvų. Bet nežiūrint to, mes kariškų tradicijų turim laikytis. O juk žinome, kad masėms dažniausiai galima vadovauti vien per jų jausmus, nes jos pač os šaltai galvoti neįstengia, o gyvena vien emocijomis. Todel, dar taikos metu, kariams turi būti skiepijami tokie jausmai, kurių pagalba mes jiems vadovausime karo metu. Kariška tradicija yra lyg rodyklė, kuri rodo, klek giliai ir tvirtai įsmego į karį tas ar kitas jo gyvenimo reikalavimas, tvarka įsakymas. Kiekvienas mūsų gerai žino, kad kariuomenės pagrindas jos drausmė. Ir ji būna: statutinė ir tradicinė. Paprastai drausmę suprantame, kaip aklą įsakymų vykdymą. Tradicinė gi drausmė tų įsakymų vykdymą lyg sudvasina, padaro jį masės vykdymu. Masės dvasia, tai masinių judėjimų šaltinis, kuris padės ir karišką drausmę ugdyti. Tokia dvasia suriš valdinį su viršininku ne vien laimės bei atsakomybės jausmais, bet tampresniais dvasios ryšiais. Tokia masė visados aklai eis paskui savo vadus, neatsižvelgama jų asmeniškų trūkumų, privalumų ar gabumų. Tėvynės meilė, sąžiniškas pareigų ėjimas, mundiro garbė ir k. dalykai, virtę tradiciniais, sudarys pastovią karišką dvasią, kuri sugebės priešintis visiems kariško gyvenimo sunkumams. Pagaliau net laikas, vieta ir kiti dalykai, tapę tradiciniais, darosi irgi labai svarbūs. Tos nuolat kartojamos smulkmenos, sukelia dalyje korporatyvią dvasią, kas kariuomenę auklėjant itin svarbu. Nereikia pamiršti to, kad minia pati yra pastoviausia tradicijų saugotoja ir daugiausiai priešinasi jų panaikinimui", sako jau cituotas Lebonas.
7 Nr (77 78) K A R D A S 243 Todel, viską suglaudus, tenka pasakyti, kad kariškos tradicijos teikia kariuomenei pastovumą ir yra tas pradas, kuris dvasina mūsų sausą specialybę, aiškiai skirdama karo meną nuo paprasto amato. Atskleiskime dabar mūsų pilko gyvenimo knygas, jose pamatysime koks yra didelis tarp teorijos ir praktikos skirtumas. Mūsų sumaterializėjusiame pasauly idėja yra verta tiek, kiek ji duos gryno pelno. Nepriklausomybės kovoms pasibaigus pradėjom ir mes europiškai tvarkyti savo jauną kariuomenę. Kiekvienas mūsų nešė į tą tautišką židinėlį ko turėjo geriausio. Bet dažnai tas geras" buvo ar iš rusų ar iš kur kitur paveldėtas, svetimas mūsų dvasiai. Pasiųsti užsienin mokytis atveždavo, pasak Puškino, iš ten: volnoliubivyja miečty, duch pylkij v dovolno strannyj" ir vsegda vostoržennųjų rieč", bet ir tas buvo nelietuviškas, ne mūsų. Pažvelkime arčiau į tas mūsų kelias, jau pilietybės teises įgijusias tradicijas. Pradėkime nors nuo dailų metinių švenčių. Juk tikrai gražus paprotys, švęsti metines dailų šventes, bet kiek jie atsieina karininkų kišenėms, žino tik tas, kas buvo rikiuotės daly. Pulkų šventės labai auklėja kareivius, bet jie dažniausiai palikti sau, dežuruojančio karininko ar švietimo komisijos pirmininko priežiūroje. Tuo laiku, kai karininkų klubuose griežia įvairius moderniškus fokstrotus, džimi, smaginasi skystimėliais kareiviai nemato savo tarpe visų vadų. Juk kareivis švenčia tą šventę gal vienintelį gyvenime kartą, todėl ją reikia taip švęsti, kad ji iki mirties jam iš jo galvos ir širdies neišdiltų. Čia reikia tik šaltai pagalvoti ir pasakyti, kad į tas iškilmes mes mažai teįnešame savo pasišventimo jaunesniems broliams kareiviams. Šiemet sausio mėn. 5 d. J. E. Respublikos Prezidentas per Kauno komen- dantūros metinę šventę apsilankė pas kareivius. Kitą dieną jau buvo Kario" redakcijoj gauta korespondencija. Ją parašė vyr. pulk. Laukys, kuris pabrėžė, kad Tos sukaktuvės paliks mūsų atmintyje amžinai, nes ir su mumis už bendro stalo sėdi net J. E. pats R. Prezidentas..." ( Karys" 2 nr. 23 pusl.). Juk tai ne tušti žodžiai, o faktai, kurie už save kalba... Leidimai karininkams vesti. Latvijoj tą Saimas panaikino. Tas dar pateisintina ten, kur yra atskira karininkų korporacija, bet pas mus jos nėra. Gi karininko garbė? Taip ji man kaip tik ir pataria vesti už žmoną ne tą, ką dalies vadas leis, bet tą, ką aš myliu, kas man o ne daliai bus gyvenimo draugas. Juk ne diplomai, geras kraujas teikia šeimyninės laimės. Karininko riteriškumas kaip tik ir verčia jį žmonos ieškoti ne vien proto apskaičiavimas, bet ir širdis. Ir ar maža dar yra visokių tradicijų", kurios tik kiršina vienus prieš kitus, sėja nesantaiką ir pavydą. Tradicijos kaip tik turi tikslą visus vienyti: vyt, karininką su jaunesniuoju, vieną šeimyną su kita. Kodel pav. neįvesti mūsų tarpe tradicinės blaivybės, neįkurti gabesniems karininkams dalių stipendijas užsieny mokslams eiti kad ir su teise ateity atsilyginti, kodėl neįkurti dalių liktinių puskarininkių vaikams pradžios mokyklų, įvesti tradiciniai bendrai visų karininkų ir kareivių vakarėliai. Daug dar batų galima surasti vykdytinų tradicijų. Reikia tik kad jų pagrindas būtų grynai lietuviškas, o ne atgabentas iš svetur. Laikas įos kurti ką nors iš savo, pamėgdžiojimas visai negirtinas reiškinys. Dažnai tas, kas tinka nelietuviui, lietuvį užmuša. Taigi įveskime kariuomenėn mūsų lietuviškąsias tradicijas, kurios dvasins mūsų sausą specialybę, o ne dar daugiau ją slopins. Skausmas. Resp. Prezidentas vakarų aukštaičių karo jėgos apylinkėse. Mielas tas sūnus, kurs tėvus gerbia, kurs gimtinę brangina ir žmonių nepamiršta, nesitolina pagyventi jų viltim, jų rūpesčiu, skausmu ir džiaugsmu. Vienas kito atjautimas, arčiau pažinimas suartina, sugyvendina juos, vienas kitam meilesni pasidaro, savesni. P. R. Prezidentas, Kariuomenės Vado lydimas, atlankęs jau Panevėžį, Mariampolę, Alytų su tų apskričių daugel sodžių ir miestelių, birželio 19 ir 20 d. d. atlankė vakarų vidurio aukštaičius, kur pirmose Lietuvos nepriklausomybės atstatymo kovų dienose radosi daugiausiai tėvynės meile degančių jaunuolių savanorių, kur gimė Panevėžio Atskiras Batalionas 4. pėst. pulkas,. kur buvo anųjų didžiausių skausmų pergalėjimas bebandant pirmus lietuviškos" kariuomenės žingsnius kovas, beginant savųjų gimtines: Ramygala, Sėta, Krekenava, Kėdainiai. Tų apylinkių jaunimo daug drąsos, daug įvairių vilčių, pasiryžimo turėta; jų pergalė - jų džiaugsmas dabar drauge su visa Lietuva. Kaip džiaugsmingai sutinka tą tėvynės sūnų, anuomet laiminus į kautynes žengiančius tuos pačius jaunuolius p. R. Prezidentą ir tą patį narsųjį vadą (gen. Žukauską), vedusį kovon! Jau privažiavus Žeimį, visuomenė, šauliai stilizuotais senovės lietuvių karių pavyzdžiu drabužiais nepaprastos iškilmės ūpu ir didžia pagarba sutinka, sveikina, lydi Prezidentą,..
8 244 K A R D A S Nr (77 78) Čia pat ir Šėta Smėlio kalneliai, žalios pakalnės, liekni pušynai vis tai vietos 1919 metais sunkiai atkovotos iš bolševikų ir krauju palaistytos ir kovose žūstančiųjų paskutiniais atsiduksėjimais palaimintos. Čia žuvo ir pirmasis mūsų kareivis, sustiprindamas savo pasiryžimu ir mirtimi apylinkės gyventojų tautinę dvasią. Už tat čia Šėtoj tokia daugybė savanorių, šaulių, užtat čionai tokios griežtos, tokios patriotiškos smarkios kalbos. Čia žmonės pažino ir laisvės kovos aukų skausmą ir pergalės džiaugsmą. Tas viskas atsispindėjo savanorio mokyt. Gėgžnos turiningoj kalboj. Ir visoj toj apylinkėj lik savanoriai, šauliai, atitarnavę kareiviai. Ir visiem jiem malonu per Prezidento apsilankymą prisiminti sunkūs savo vargais, bet gražūs pa kylesniu gyvenimu metai. Malonu, jiem, kad jie namie sutinka tą patį Prezidentą, kurs juos anais laikais mušin laimino... Dar prieš Ramygalą sutinka raiti šauliai ir ekskortuoja Ramygalon. Čia iš Panevėžio 1919 metais pulk. Varekojis bėgdamas į Kėdainius su savanorių būreliu buvo sustojęs, pradėjo kovas Savanoriams medalis. Medaliais bus apdovanoti visi 191S-1920 m. Lietuvos kariuomenes savanoriai. Medalis bronzinis; antroj pusėj ąžuolo vainikas su užrašu; Savanoris". Buvę Panevėžio Atskiro Bataliono, vėliau 4. p. pulko, savanoriai per pulko šventę Panevėžy geguž 22 d. R. Prezidentas pasisveikinęs sako prakalbą. prieš bolševikus. Ramygala tai tautiškai susipratusių ūkininkų branduolys, tai drąsiausių ir ištikimiausių Nepriklausomybės kovotojų apylinkė. Čia ir savanorių gausiausias būrys. Čia Ramygaloje matome Lietuvos kariuomenės savanorius Karučius seną žilą tėvą ir jauną dviem Vyties kryžiais ir Klaipėdos atvadavimo ženklu papuošta krūtine sūnų. Senasis savanoris p. Karutis tėvas, tur būt, ar tik nebus amžiumi seniausias Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavęs drauge su savo sūnumi kovose už Lietuvos laisvę. Bet ir dabar jis savo dvasia yra dar jaunas, kupinas tėvynės meilės. Čia viename Ramygalos valsčiuje yra tiek savanorių, kiek kitur visam apskrity nesurinktum. Užtat čia populiariausias dabartinio Prezidento asmuo. Su dabartinio Prezidento asmeniu ryša Ramygaliečiai pirmųjų kovų už Nepriklausomybę skausmus, pergalėjimus ir tautos ateities viltį. Minios lydimas, Prezidentas eina uždėti vainiko ant paminklo žuvusiems su bolševikais. Prie paminklo Prezidentas pasako prakalbą, iškeldamas žuvusiųjų pasiaukojimą ir nuopelnus. Pasirodo ramygaliečial ir apšvietos dalykuose pirmieji. Jie visur karžygiai. Neveltui Ramygalos jaunimas ir ant žuvusiems paminklo parašė: Už laisvę Tėvynės dėdami galvas karžygių dvasią mumyse sukūrėt"... Šaulių ekskortas, pakeltos kepurės, mosuojančios rankos, stiprūs valio" išlydi Prezidentą iš Ramygalos į Raukštonis knygnešio Ladūko grįčion. Senas, žila barzda, jo paties žodžiais, Basanavičiaus metų senelis, ir pats savo rimtu veidu panašus į Basanavičių. -- Ot, sako, dirbome ne del pelno, bet del tėvynės ir dabar kaip miela Tėvynę turim...
9 Nr (77-78) K A R D A S p. L. K. Mindaugo pulko kareivių pietūs metines šventės dieną. Pietuose dalyvauja R. Prezidentas, Kariuom. Vadas ir k. aukšt. karininkai. raitų šaulių sutiktas Prezidentas važiavo į Upytę į tą seniau garsų, dabar ramų bažnytkaimį, pro garsųjį Čičinsko nuskendusi dvarą. Naujamiestis... Netamsesnė ir nemenkesnė mokykla skaistučių valkų pripildyta. Visi vaikai su Prezidento žetonėliais, jausmingai pagieda tautos himną ir keletą dainelių. Ir visa sutikusi visuomenė, šauliai špalieriais gatves nustoję, viskas čia panevėžietiška, šviesu......ir Vadaktėliai jau... Prisimenam mes kun. Tumą, kur nepriminsim prie pirmos komunijos ėjom, pamokslų klausėm, nė vienas pasako. Čia krutėjo žmonės 1905 metais. Garšvių Ūdra knygnešys, nors 70 su viršum metų senelis, bet dar žvalus akimis ir jaunas dvasia šaulys, su šaulių ženklu ant krūtinės. Laukiu, gyvenu, kol nukeliausiu pas Basanavičių ir linksma, kad taip greit taip netikėtai daug padaryta. Džiaugiasi susilaukęs savo pirkioj (Garšvių sodž.) to garbingo svečio. Jaudinąs buvo momentas, kada Krekenavoj p. Prezidentą, kitų tarpe, sutiko ir savanoris p. Sereika, pirmasis Lietuvos kariuomenės invalidas, pats papuoštas Vyties Kryžium, asistuojamas kitų dviejų savanorių irgi Vyties Kryžiaus kavalierių. Čia organizuotų pirmųjų savanorių per 200 žmonių, čia tūkstantinė žmonių minia. Į savanorio pirmojo karo invalido sveikintmą p. Prezidentas susijaudinęs atsakė pabučiavimu. Didelei Ramygalos, Naujamiesčio, Krekenavos ir Šėtos garbei tenka pabrėžti, kad iš čia buvo daugiausia savanorių, kurie ir dabar šiuose miesteliuose yra susiorganizavę ir kiekvienu momentu yra pasiryžę. Čia matai kaip savano- riai savo karišką drausmę dar nėra užmiršę, lygiai, kaip ir savo pasišventimo kupiną patriotizmą. Išsirikiavę, jie palaiko tvarką arba gražiu maršu pro Valstybės Galvą praeina. Daug savanorių turi prisisegę ir šaulių ženklų. Šalia savanorių, kurie ypatingu džiaugsmu sutiko ir sveikino mūsų šalies vyriausią šeimyninką, visur pasižymėjo žvalus jaunimas vietiniai šauliai. Jie tai pėsti laikė tvarkos, tai būriais raiti pasitikdavo ir palydėdavo p. Prezidentą. Tiesiog linksma buvo žiūrėti į mūsų šaulius, kurie raiti, gėlėmis ir žaliumynais mergelių apkaišyti, sutiko ir reiškė pagarbą mūsų tautos vadui... Netoli Kėdainių pušyne laukia artileristų raiteliai. Didžiausios kėdainiečių minios banguodamos laukia Prezidento ant bromo pasirašę: Tautos Vade, vesk mus vienybėje visus per Vilnių į šviesią ateitį"... Visų kalbose ta pati ir ta viena tautos mintis, tas pats troškimas sostinė Vilnius. Kapinėse aplankomas savanorio kapas. Kalba savanoris Tamošiūnas. Čia pat žuvusiojo motina ir sesuo laidotuvių maršo graudenamos verkia žuvusiojo. Išvažiuojant Prezidentui su kariuomenės Vadu iš Kėdainių, vis girdisi ir girdisi ovacijos, vis lydi ir lydi savanoriai, šauliai, skautai!!..."
10 246 K A R D A S Nr (77 78) Keletas statistikos davinių iš Karo Mokyklos gyvenimo. Praėjus 1925iIr 1926 darbo metams, kurių bėgyje Karo Mokykla, galima sakyti, prisiartino prie normalių gyvenimo sąlygų mokymo, ūkio ir bendrai organizacijos srityse (jei neskaitysim kai kurių dar neišspręstų materlalio aprūpinimo klausimų), noriu nors konspektyviai charakterizuoti šio gyvenimo intensyvumą, tikriau sakant, jo finansinę pusę. Manau, kad geriausiai tam tiks statistikos daviniai. Pagrindu imu Karo Mokyklos išlaikymo lentelę su paskirstymu jos į bendras 1925 ir 1926 metų išlaidas ir atskiras, rodančias, kokia dalis visų išlaidų tenka l kariūnui per l dieną. Iš šios lentelės matyti, kad Mokyklos išlaikymas visose išlaidų rūšyse kainoja: 1925 m litai 50 ct. ir 1926 m litai 20 ct.; l kariūno išlaikymas per l dieną kainoja 1925 m. 16 lit. 34 ct., ir 1926 m. 18 lit. 48 ct. Kariūno išlaikymą daugiau individualizavus, gaunamas toksai išlaidų vaizdas: Bendrose ir atskirose abiejų metų išlaidose matomas kai kuris svyravimas. Visų pirma imu tas išlaidas, kurios turi žymų skirtumą, būtent, piniginį išlaikymą, ginklus, kurą ir pašarą. Kiekvienas skirtumas turi savo priežastį, pav m. piniginio išlaikymo suma prašoksta 1926 m. sumą del to, kad čia įeina atskiras asignavimas mokslo kabinetų įrengimui, (1925 m. įrengta fizikos ir transmisijos kabinetai); 1926 m. ginklų išlaidos prašoksta 1925 m. išlaidas del ginklų kabineto įrengimo išlaidų (apie litų); kūro išlaidos 1926 m. padidėjo del malkų pabrangimo (1925 m. l erdm. kainojo 181it., 1926 m. 24lit.); pašaro išlaidos 1926 m. padidėjo prisidėjus raitelių būrio arkliams, kuriems pirma pašaras buvo gaunamas iš kitur. Atskirose išlaidose (II lentelė) gali kilti abejonės del personalo išlaikymo sumos skirtumo 1925 ir 1926 m. Jis įvyko del kariūnų skaičiaus sumažėjimo, nes bendroji suma liko beveik ta pati (apie litų). Del tos pat priežasties padidėjo ir kitos kariūno išlaikymo išlaidos. Metinis (vidur. proporc.) kariūnų skaičius 1925 m. buvo 155 žm., o 1926 m. 136 žm m. sumažėjo ne vien kariūnų, bet ir išlei-
11 Nr (77 78) K A R D A S 247 džiamųjų leitenantų skaičius: 1925 m. išleista 53 per l dieną atseina 18 litų (turint galvoj makadro karininkai (leitenantai); 1926 m. Išleista žėjantį kariūnų skaičių). Jeigu dabar sulyginti 36 leiten. (21 kadro ir 15 atsargos). Šiemet bendrą kariūno išlaikymą su išleidžiamojo leitemanoma revanšuoti, išleidžiant daugiau kaip 100 nanto išlaikymu, tai šį pastarąjį reikalinga bus leitenantų. Išleidžiamieji kadro karininkai, be padidinti bent 25%, nes toks, ne retai ir diantatarnybinio aptaisymo, gauna piniginę aptm. desnis, kariūnų procentas, nors ir naudojasi pašalpą 1200 litų. II lentelėje apsitaisymo pa- bendru išlaikymu, bet leitenantais del įvairių šalpa, išduota išleistiems leitenantams, skaityta priežasčių neišleidžiamas. Tokiu būdu, išleidžiavisam kariūnų skaičiui proporcingai. Skirtumas mojo leitenanto išlaikymą per l dieną galima sumoje išimtinai priklauso nuo išleistų leitenantų skaityti ne mažiau kaip 22 lit. 50 ct. ir metinį ir kariūnų skaičiaus. Daugiau žymesnių skirtumų atskirose sumose, rodos, nėra. Bendrosios 1926 m. išlaidos sumažėjo del kariūnų skaičiaus sumažėjimo, bet šių išlaidų suma, kaip matyti, atvirkščiai proporcingai kariūno išlaikymo sumai, t. y. nors 1926 m. bendroji išlaidų suma ir sumažėjo, bet kariūno išlaikymo suma žymiai padidėjo. Iš to galima padaryti išvada, kad, einant kariūnų skaičiui arčiau prie etatinio, t. y. jam didėjant, kariūno išlaikymas eina pigyn ir pačios išlaidos tuo būdu darosi produktingesnės. Šis skirtumas geriausiai matyti iš metinio kariūno išlaikymo sumos: 1925 m. jis kainojo 5964 lit. 10 ct. ir 1926 m lit. 20 ct., nors 1926 metų bendros išlaidos mažesnės už 1925 m. išlaidas 6945 lit. 30 ct. Normaliai Mokyklos išlaikymą šiuo metu galima skaityti ne mažiau litų metams (atsižvelgiant į neaprūpintas dar kai kurias materiales sritis, pav., inventorių, gimnastikos ir sporto įrankius ir kitas būtino reikalingumo reikmenis), o l kariūno išlaikymas išlaikymą 8212 litų 50 ct. Visas išleidžiamojo leitenanto išlaikymas tada kalnotų: 1) leit. abituriento 8212,5 lit. X 2 = lit. ir 2) leit. su 6 kl. cenzu 8212,5 lit. X 3 = lit. 50 ct. (turiu galvoj tik kadro karininkus). Nėra abejonės, kad visų rūšių išlaidos daug priklauso nuo to, koks bus kariūnų skaičius ir jų mokslo cenzas, nes didesnis kariūnų skaičius žymiai papigina metinį atskiro kariūno išlaikymą, o didesnis mokslo cenzas, trumpindamas mokykloje buvimo laiką, žymiai atsiliepia į išleidžiamojo leitenanto išlaikymo sumą ir tuo pačiu į bendrąsias mokyklos išlaidas. Baigiant šią išlaidų apžvalgą, galima pasakyti, kad nors mokyklos išlaikymas ir nėra pigus, bet jį visai pateisina toji paspirtis, kuri valstybei duodama, ir kurios dėka egzistuoja Lietuva kaip nepriklausoma valstybė. P. Tradicinė Karo Mokyklos sporto šventė, Mūsų kariūnai sporto srity parodė didelių gabumų, išlavumą ir vikrumą, ką patvirtina birželio m. 16 d. Karo Mokyklos sporto šventė. Karo Mokykla matomai visiškai supranta sporto reikšmę, todel visu atsidėjimu stengiasi ji įdiegti savo auklėtiniams, kurie paskiau, būdami jau dalyse galės būti tinkami auklėtojai. Jei mūsų visuomenė pradėjo plačiau domėtis bendrai sportu, rašo Lietuva" Nr. 136 ir apie tą sporto šventę, tai jos susidomėjimas, grynai kariams tinkama mankšta, kariškais pratimais, dar didesnis. Atsimenu, užpereitais metais buvo organizuojamos Žem. Šančiuose raitelių lenktynės. Lenktynėmis, kaip tokiomis, kiek teko patirti, mažiau tesidomėta, visa gi vilionė buvo tame, kad lenktynėse dalyvavo kariai, o po lenktynių retkarčiais buvo daromi visokį raitelių kariški pratimai su ginklais, džigitavimas. Masiniai karių bet kokie veiksmai buvo ir yra šiokios tokios sensacijos ir dėmesio objektas. Ir tektų tik pageidauti, kad jie juo dažniau būtų. Tatai turi net tam tikro auklėjimo į mūsų jaunąją kartą veikimo. Joks jaunuolis negali nepasidžiaugti vikriu kartu ir jo gražia mankšta. Užtat visiškai nenuostabu, kad ir tradicinėn karo mokyklos sporto šventėn, kuri įvyko birželio 16 d. Panemunėj, susitelkė tiek daug publikos... Šiemet į Karo Mokyklos sporto šventę apsilankė ir J. E. Respublikos Prezidentas, einąs Krašto Apsaugos Ministerio pareigas ir Vyr. Kariuomenės Vadas generolas Žukauskas. Teisingumo Ministeris p. Šilingas, daug Karo ir civilės valdžios aukštų atstovų. Žaidimai prasidėjo futbolo rungtynėmis. Bet susirinkusieji į futbolo rungtynes netiek dėmesio kreipė, laukdami svarbiausios žventės dalies įvairiausių sporto žaidimų. Karo mokykla išauklėja mūsų kariuomenei iš tiesų dvasia ir kūnu parinktas jėgas. Susirinkusieji turėjo progos pasigėrėti kariūnų vikrumu ir, jei norite, plastingumu. Tuose žaidimuose, kurie remiasi ritmu ir darnumu, jie žaidė bent kiek sutartiniau negu retkarčiais mūsų kordebaletas. Tas, be abejojimo, pareina nuo mankštos metodų skirtingumo ir kariškos
12 248 K A R D A S Nr (77-78) ponuotų piramidų, iš kurių skyrėsi viena, kurią sudarė beveik visa kuopa. Grupė suraizgytų kūnų ir aplink ją ratas darė rankomis kai kuriuos sakalų gimnastikos judesius. Didžiausia iš visos programos įžymenybė bene b us toji, kai vaikštynių metu sudūdavo signalą, reiškiantį pavojų. Kariūnai, būdami sporto rūbuose marškiniai, kelnaitės ir lengvučiai autuvai, galvotrūkčiais pasileido į kareivines ir sunėrė į jas net pro langus. Svečiai su laikrodžiais rankose laukė, kada pasirodys jie pasiruošę kovai. Pirmieji išbėgo visiškai apsirengę, su kovos šalmais ir kuprinėmis truputį daugiau kaip per minutę. Čia pat buvo taip pat žygiui pasirengęs ir karininkas, kuris taip pat sporto rūbuose vadovavo žaidimams. Tokiu pat stebinamu greitumu pademonstruota ir palapinių ištiesimas bei jų suėmimas; tatai demonstruojant pakilo pats Prezidentas A. Smetona ir lydimas būrio karininkų atėjo Į palapinėmis nutiestą plotą. Toks vikrus veikimas seniems kariams gal Ir nenaujiena, bet mums, jauniems, kurie ir mūsų kovose daugiausia diletantiškai" dalyvavome, mūsų taip pat jaunų kariūnų vikrumas ne tik džiugino, bet ir stebino. Kariūnai sporto aikštę apleido dainuodami"... Pirmoji kariuomenės sporto diena, įvykusi pereitais metais spalių mėn. 17 d., be įvairių mūsų kariuomenės fiziniame lavinime ir pačių rungtynių organizavimo netobulumų ir trūkumų, išrodė dar vieną tiesą, kad kariuomenės ginklų rūšyse neturi būti sporto šablono. Visai suprantamas Kardo" 31 n-ry p. L. L. Lyno gilus nusistebėjimas: iš specialių dalių sportininkai atvyko tik su šautuvais, o raitininkai turėjo dar kardus", ir Kardo" 35 n ry kavalerijos Majoro Pomarnackio griežtas protestas prieš nuomonę, kad kavalerijoj silpnai pastatytas sportas. P. Lynas teisingai nustebo, jei nežino, kad kavaleristas neturi kuprinės, nenešioja maisto, rūbų ir baltinių pamainas ir t. ne ant savęs, bet Kavalerijos sporto klausimu. drausmės, bet vis delto negalima pateisinti ir paskutiniojo del jo patižimo. Šokinėjimai į aukštį su kartimi, veikimas ant turnirų, šokinėjimai per kumelę" salto mortalės štai kas ypatingai džiugino žiūrovus. O paskum sakalų gimnastika. Begalės įvairiausių kom- balno krūvy, kad kavaleristas 7 klm. žygyje pėsčioj rikiuotėj niekuomet nebuvo treniruojamas, nes jam tas nereikalinga ir tt. Majoras Pomarnackis teisingai protestuoja prieš daugumos nuomonę apie kavaleriją sporto atžvilgiu, nes puikiausiai žino, kad taip nėra ir nurodo, kad egzistuoja grynai kavalerijos sportas, kuris, logiškai galvojant ir praktiškai sportą pritaikant tarnybos ėjimui ir kautynėms, ir yra daugiau kavalerijoj praktikuojamas. Kad šiais metais, rengiant kariuomenės sporto dieną, nepasikartotų tos pačios klaidos, aš čia noriu klek plačiau pakalbėti apie ne visiems žinomą, bet visgi egzistuojamą ir užsienyje plačiai išsiplėtojusį grynai kavalerijos sportą į kuri Ka-
13 Nr (77-78) K A R D A S 249 riuomenės Sporto Draugija turėtų atkreipti dėmesį. Nebūdamas kitos, kaip tik kavalerijos sporto šakos sportininkas, gal ir klystu, bet man rodos, kad atsižvelgiant į trumpą kareiviavimo laiką, sportas kariuomenėje neturi tikslo padaryti iš karių kažkokių sporto universalų, bet užgrūdinti ir paruošti karį karo tarnybos ir kautynių sunkenybėms nugalėti. Bet beveik kiekviena ginklo rūšis tas sunkenybes nugali kitaip. džias brangaus laiko gaišinimas; pilietis, yra paskirtas į kavalerijos pulką ne tam, kad iš jo būtų geras pėstininkas, bet geras kavaleristas. Iš praeitų metų kariuomenės sporto dienos organizavimo reiktų padaryti logiškos išvados, kad jeigu kavaleristui reikia atlikti ilgąjį pėstininkų žygį, tai pėstininkui reikalinga Be abejo, aš čia nenoriu pasakyti, kad turi būti praktikuojamas sėdėjimo sportas", bet vis dėlto, kam reikalingas kavaleristui ar artileristui 7 klmžygis visu pėstininkų apšarvojimu pėsčioj rikiuotėj? Dar labiau, kad jie negali rungtis lygiomis teisėmis su pėstininkais: jie neturi kuprinių, nes jiems tas nereikalinga nei dabar nei kautynėse. Jeigu juos rungtynių metu apkrauti pėstininkų šarvuote, kurios jie niekuomet nejautė ant nugaros, tai bus rungtynės kaip strauso su antimi; treniruoti juos tam tikslui prieš rungtynes bergž- vietoj savo atlikti ilgąjį kavalerijos žygį arba vieną ir kitą. Tas būtų idealas, bet kol kas mūsų sąlygomis tas yra apsurdas: niekumet pėstininkas nedarys žygio raitoj, o kavaleristas pėsčioj rikiuotėj. Taip, tas lavina kario fiziškas jėgas, bet kavalerijos sportas nei kiek nemažiau jas lavina. Einant iš to, kad 7 klm. greičio žygyje pėstininkai buvo visoj šarvuotėj o specialės dalys frantai" tik su karabinais ir kardais, šie pastarieji turėtų, rodos, laimėti, bet visgi laimėjo pėstininkai, taip kaip kavaleristai laimėtų, jei jie
14 250 K A R D A S Nr (77 78) Kariūnų palapines. rungtųsi su pėstininkais 250 klm. žygyje raitoj rikiuotėj, jei jie rungtųsi su jais voltižavime,kliūčių ėmime, kirtime, dūrime, arklių mokyme ir k. Suprantamas dalykas, kad ir kavaleristui reikalingas 100 m. bėgimas, granatų metimas, nes kautynėse pėsčioj rikiuotėj tas jam bus būtinai reikalinga, bet kitos rungtynės, įvestos į sporto dienos programą, kavaleristams visai nereikalingos. Žinoma, nei pėstininkas nei kavaleristas žygyje ar kautynėse nešoks į aukštį su kartim, bet pėstininkui šis pratimas reikalingas tam tikrus raumenis išdirbti; kavaleristas gali jo visai nedaryti, nes tie patys raumenis nei kiek neblogiau išmankštomi voltižavimą bedarydami, kirtimo, dūrimo, jojimo stačiom besimokydami, pratimus bedarydami. Bendrai, mūsų kariuomenėje viešpatauja nuomonė, kad kavalerijoj sportas yra silpnai pastatytas, yra labai klaidinga ir neteisinga. Jei neapsirinku, visose ginklų rūšyse fizinio lavinimo programa yra vienoda; tiek pat jam laiko atideda kavaleristas, kiek ir pėstininkas, bet reikia atminti, kad be tos programos, kavaleristas turi dar labai sunkias jojimo pamokas, kavaleristui pritaikintą gimnastiką ant įrankių. Viskas tas daugiau vargina ir daugiau fiziškai lavina (bet savo specialybės srityje), kaip pėstininkų rikiuotė ir durtuvų veiksmai. Nereikia kaltinti eskadrono vado, kuris vieloj popietinės bendro fizinio lavinimo pamokos daro kirtimą, dūrimą ar voltižavimą, nes jis žino, kad juo daugiau kavaleristas bus išsilavinęs tame sporte, juo geriau jis jos, juo geriau atliks savo kovos uždavinį. Kas iš to. kad kavaleristas iššoks 5 metrus su kartim, kai jis, reikalui atsitikus, negalės užšokti vienų kojų atsimušimu ant arklio. Palyginamai su kitų valstybių kavalerija, mūsų turi truputį perdaug fizinio lavinimo. Pavyzdžiui, paimkime nors ir prancūzų kavaleriją: grynai bendro pobūdžio fizinio lavinimo ji turi 5 pamokas po 45 minutes per savaitę, plius įvairūs voltižavimai ir jojimai, kurie įskaitomi į fizinio lavinimo sritį. Prancūzai randa, kad 2 pamokos per dieną grynai fizinio lavinimo, pilus voltižavimas, dūrimas, kirtimas yra perdaug kavaleristams, per sunku ir, tuo keliu einant, užuot fiziškai stiprėjąs, žmogus susilpnės ir įsivarys sau Iigas. Galima drąsiai tvirtinti, kad voltižavime, dūrime, kirtime ir gimnastikoje ant įrankių (kavaleristui būtina) su mūsų kavaleristais konkuruoti gali tik Rusijos, ir gal iš dalies Lenkijos, kavaleristai. Žinoma, tuom nenoriu pasakyti, kad mūsų kavaleristai turi jau ilsėtis ant laurų", atbulai, jie turi lavintis, dirbti, bet neperdėti, neiti iš ribų. Čia norėjau tik apversti klaidingą apie juos nuomonę ir kartu išrodyti, kad, norint patikrinti sporto stovį kavalerijoj, nereikia versti jos (bent tam tikrose sporto lakose) rungtis su pėstininkais: v i s i turi rungtis tarp savęs, t. y. kavalerija, a r t i l e r i j a, pėstininkų raitieji žvalgai ir kt. taip, kaip tai daroma visose kitose valstybėse. Dalių klasifikacijos lentelė sporto atžvilgiu (1926 m. Kardo" Nr. 30) vaizdžiai parodo, koks kariuomenėje turi būti sportas: pirmoj vietoj turi būti gerai pastatytas g i n k l ų rūšies sportas, o jau antroj vietoj kitos sporto šakos, kuriose galima siekti tam tikro tobulumo, jei turime pakankamai laiko. Taip dabar daro, ir labai teisingai daro jojančios mūsų kariuomenės dalys, iš to ir reikia tikrinti jų sporto pamėgimą. Kavalerijos sportas, kaip ir pati kavalerija, yra seniausias iš visų sportų. Kai apie šokimą su kartim niekas dar ir negalvojo, kavaleristai jau rengėsi raiti su ietimis, kardais ir kirviais. Laikui bėgant šis sportas vis plėtojosi ir dabar išsiskirstė į šias šakas: 1) lenktynės, 2) concours hippiques, 3) medžioklė su šunimis, 4) cross country, 5) medžioklės perbėgimas,
15 Nr (77-78) K A R D A S 251 6) ilgieji žygiai: a) ištvermės, b) greičio, 7) rikiuotės arklio mokymo čempionatas, 8) jaunų arklių mokymo rungtynės, 9) figūrinis jojimas (carouselle),. 10) polo žaidimas, 11) šaudymas nuo arklio visuose aliuruose, 12) kirtimas, 13) dūrimas, 14} voltižavimas: l, raiti ant specialio balno, 2. ant nepabalnoto arklio vietoje, 3. visoj šarvuotėj vis. aliuruose, 4. karjeru be šarvuotės, 5. jojimas stačiom, 6. pamestų daiktų kilnojimas, 7. kirtimas stačiom ant balno, 8. jojimas stačiom valdant kelius arklius; 15) fechtavimas: a) kardais, b) durtuvais. Be to, iš bendro sporto šakų pobūdžio, kavaleristams būtinai reikalinga: 1) granatų mėtymas, 2) plaukimas, 3) bėgimas ant trumpų atstumų, 4) šaudymas. Kaip matom, kavalerijos sportas yra laba) įvairus ir nors dalį jo praktikuojantieji kavaleristai niekuomet nebus fiziškai silpnesni už kitų ginklų rūšių karius. Mes neturime ignoruoti kavalerijos sporto, bet atbulai, reikia jį drąsinti, skatinti, kelti ir tobulinti, nes iš šių dienų kavaleristų reikalaujama dar daugiau drąsos, patvarumo, vikrumo, šalto kraujo, greito orientavimosi, sprendimo ir vykdymo, įvairių kliūčių nugalėjimo ir tt. Visa tai kavaleristas turi atlikti ankštame ryšy su savo arkliu, todel jo sportas turi būti toks, kurs jį pratina susilieti, padaryti vieną kūną su arkliu ir kartu daryti viską taip, kad arklio lyg ir nebūtų; arklys jam neturi būti kliūtim, jis jį turi vesti ir valdyti savo smegenų refleksų, kad išpildytų duotąjį jam kovos uždavinį. Visa tą atliekant jis neturi perdaug pavargti, todel reikalinga, kad jis būtų tame darbe išsitreniravęs. Ir pėstininkui ir kavalerirtui čia turi ateiti pagalbon sportas, bet sportas specialus, ginklo rūšies, praktiškas, kuris fiziškai lavina karį ir visiškai galėtų būti išnaudojamas kautynių laukuose. Todel vieton 7 klm. pėstininko žygio duoti kavaleristui atlikti 250 klm. kavalerijos žygio, vieton rutulio stūmimo kirtimą, vieton 5000 m. bėgimo pėsčiam raitam pagal duotas kryptis, per laukus, miškus, be kelio padaryti 15 klm. perbėgimą; geras bėgikas pėstininkas kautynių lauke greit atneš pranešimą iš 3 5 kil. atstumo, geras kavaleristas iš kil. pristatys jį labai greit, bet su sąlyga, kad jis būtų iš anksto prie to įpratęs. Kas iš to, kad 7 klm. pėsčias jis padarys greit, kuomet padaręs 20 klm. tokiose sąlygose raitas jis turės kruvinas kojas ir turės Išeiti iš rikiuotės? Kavalerijos sportas lavina ne tik kavaleristus, jis taip pat lavina ir jų arklius, kurie kaip ir žmonės, turi būti fiziškai gerai išlavinti, kad pakeltų visus karo sunkumus. Jei arkliai nebus prie to įpratę talkos metu, tai karo metu jie anksčiau išeis iš rikiuotės, negu prie to įpras. Kavalerijos sportas atneša dvigubą naudą: lavina žmones ir arklius vienu ir tuo pačiu laiku. Man rodos, kad kariuomenėje sportas nėra mados klausimas, bet tam tikrų vadovybės išskaičiavimų klausimas: žinom, pav., kad pėstininkai gali padaryti 7 klm. per 47 minutes, vadinasi tam tikram kautynių periode galima skaityti, kad pėstininkų rezervai iš A į B ateis per tokį tai laiką; savaime kyla klausimas: o per klek laiko ir ar tinkamam kautynėms stovyje ateis kavaleristai iš B į C tarp kurių atstumas yra 200 kilometrų? Kol kas į tą klausimą negalima atsakyti, nes niekuomet to nedarėme, nemėginome ir nesirūpinome. Užuot savo darbą dirbę, kavaleristai gaišina laiką, besiruošdami rungtis pėsčioj rikiuotėj su pėstininkais. Kavalerijos ilguose žygiuose kavaleristai ir jų arkliai turi būti iki aukščiausio laipsnio ištreniruoti, nes nei viena ginklo rūšis nėra taip siautėjama iš vietos į vietą, kaip kavalerija. Jei dabar kavalerija ir artilerija (raitoji) išsigandę mažų taškų skaičių ir klasifikacijos lentelės galinių užimtų vietų, pradės treniruotis grynai pėstininkų sporte, kad ateinančiose rungtynėse sėkmingai galėtų konkuruoti su pėstininkais, tai labai blogai padarys. Maža to, t a s t u r i būti vadovybė s griežtai apribota, ne s k u o d au g i a u j i e t a m t i k s l u i skirs laiko, kuo daugiau jie turė s panašiose, kaip praeitų metų rungtynė se taškų, t u o blogesni iš j ų b us ką va l er i st a i, b l o gi au j i e bus p a s i r u o š ę k ar u i k a i p jojamoji ginklų r ū šis. Jojančios dalys turi treniruotis pirmoj eilėj savo sporte ir jame tik jos turi ieškoti rekordų, visos kitos sporto šakos turi būti jose praktikuojamos tik tiek, kiek tas reikalinga karių sveikatai palaikyti ir kūno harmonijai pasiekti. Iš anksčiau nurodytų kavalerijos sporto šakų (15) yra kelios, gal ir nevisai gerai mums žinomos, bet apie jas bus kalbama atskirai, o tuo tarpu turiu tik pastebėti, kad, išskyrus raitą medžioklę su šunimis, kurios mus, tur būt, niekuomet nepraktikuosime ir polo žaidimo, kurį įvesime kiek vėliau, visos kitos šakos gali būti nuo šios dienos praktikuojamos, kas, be abejo, ir yra daroma kavalerijos pulkuose. Išskyrus rikiuotės arklio mokymo čempionatą" ir mokymo rungtynės", visose kitose šakose kavalerija ir, žinoma,
16 252 K A R D A S Nr (77 78) artilerija ir pėst. raitieji žvalgai ateinančią kar. sporto dieną gali drąsiai pasirodyti. Reikia tikėtis, kad kariuomenės Sporto Draugija atkreips dėmesį, ištaisys klaidą ir sekančią sporto dieną pamatysime nejojančių ir jojančių dailų rungtynes ir dviejų rūšių klasifikacijos lenteles. Tas bus teisinga ir svarbiausia, kariuomenei naudinga. 16 -III 27 Kavalerijos kap. Kraunaitis. Saumur. Brandos atestatai. Šiuo klausimu kalbama ir rašoma nuo 1923 metų. Labai liūdnai reikia konstatuoti, kad priekin nei kiek nepasistūmėta per 4 metus, bet atgal nueita žymiai: 1923 metų kariuomenei įsakymas atmainytas, gyvenimo sąlygos pakitėjo, nes tuomet naujokai buvo šaukiami tik vieną kartą per metus, o dabartinis momentas iš karininko reikalauja didesnio ir atsidėjimo tarnybai; aukštesnio mokslo programa žymiai pakilo. Visą suglaudus, galima numatyti, kad brandos kvotimus išlaikyti prie dabartinių sąlygų labai sun ku ir daugumai negalima. Išeitį reikalinga surasti, nes gyvenimas reikalauja tobulėti ir lavintis. Apie reikalingumą karininkams brandos atestatus įsigyti nėra reikalo ir kalbėti, nes pakankamai buvo rašyta ir nurodyta teigiamos pusės tarnybai, nekalbant apie asmenišką reikalingumą. Paimkime nors mūsų mokytojus; jei jiems nebūtų davę palengvinimų, tai pusė negalėtų mokytojais būti. Karininkui, palyginant su mokytojo tarnyba, turėtų būti daugiau palengvinimų dar ir tuo, kad pastarieji ne del savo asmeniškų sumetimų negalėjo tęsti nutraukto mokslo, bet stodami patys arba pašaukti ginti nepriklausomybės. Jau dabar galima rasti nemaža atsargos karininkų, kuriems prieinama, pusbadžiai gyvendami, lanko suaugusių gimnazijas arba šiaip ruošiasi brandos atestatui įgyti. Beveik kiekvienoj daly rasime grupę karininkų, kurie ruošiasi patys vieni arba pasisamdė, mokytojus. Be karo vadovybės pritarimo sunku kas galima padaryti. Čia pritiktų paimti Karo Mokslų Draugijai iniciatyva ir kreiptis prie Karo Vadovybės šiuo svarbiu gyvenimo klausymu. Manau, karo vadovybė neatsisakys padėti šiame klausime. Galima imti pavyzdį iš mūsų kaimynų lenkų. Pas juos jau 1923 m. buvo pareikalauta iš karininkų įsigyti brandos atestatus. Tuo jie pasiekė daug: privertė karininkus pagilinti bendrą mokslą. Tam reikalui buvo duotas laikas prisiruošti ir paskirta speciali komisija prie karo vadovybės, su švietimo ministerijos atstovu. Šiandie jų kariuomenėje jau nebėra nebaigusių aukštesnio mokslo. Mūsų lietuvių kalbos kvotimai ar maža turi vertės? Daug kas buvo priverstas pasimokyti, o kas pamiršęs pakartoti. Tiesioginėms parei. goms nė kiek nepakenkė. Brandos atestatus įgyti reikia taip sutvarkyti, kad karininkai nuo tiesioginių pareigų nebūtų atitraukti. Geriausiai, kad būtų įsteigta kvotimų komisija prie Krašto Apsaugos Ministerijos su Švietimo Ministerijos atstovu, panašiai, kaip prie Švietimo Ministerijos mokytojų cenzams įgyti komisija. Kvotimus būtų galima laikyti 2 3 kartus per metus dalimis. Toks komisijos sudarymas netrukdytų karininkų tiesioginėms pareigoms. Sudarius tokią komisiją, daug gero būtų padaryta mūsų karininkams ir kariuomenei. V. B. Tauta savo ekzistencijai apsaugoti ir gajumui palaikyti, turi daug rimties kreipti į fizinį lavinimą ir jos racionalų kūno auklėjimą. Tauta stipri fiziškai, tvirta ir dvasioje. Šiandien mes didžiuojamės mūsų senovės milžinais didvyriais, jų karžygiškuoju, patvarumu ir nepaprastu narsumu. Tas liudija, kad mūsų seniausios kartos yra buvę nepaprastos galios milžinai: stip- Aero klubai. rūs, sveiki, kokie tik ir tegalėjo sunkiose sąlygose stebuklingą dvasios galią palaikyti. Šiandien mūsų tauta, palyginant su kitomis, fiziškai yra silpna, o jeigu ir randame tuo atžvilgiu sau lygias, tai tas nereiškia, kad galime rankas sudėję, tokiais ir būti. Kitur fizišką lavinimą visokiais būdais stengiasi praplėsti.
17 Nr (77 78) K A R D A S 253 Paimkime kokią Vakarų Europos valstybę ir pamatysime, kad jų visi, nuo jaunuolio iki senio uoliai dalyvauja sporto organizacijose, o organizacijų visose sporto srityse begalės. Reik pažymėti, kad tas susirūpinimas sportu yra labai reikšmingas, kas praktikoj per Didįjį karą aiškiai pasireiškė. Užsieniuose yra labai populiarus, aero sportas. Jis kreipia visų valstybių didelį dėmesį. Todel, palikęs tuo tarpu visa kita nuošaly, čia noriu paliesti aeronautikos sporto šaką, kuri pas mus iki šiol merdėjo ir tebėr naujiena. Nauji technikos išradmiai, kurių patogumas ir pritaikymas gyvenime neabejotinas, savaime prašosi juos pažinti ir jais naudotis; kitaip mes atsitiksime. Šis techniškas faktorius aviacija Didž. kare suvaidino labai svarbią rolę: ji atvykusi prisidėjo prie karo pabaigos pagreitinimo ir persvaros nulėmimo. Bus ar nebus karai ateity, bet visos valstybės stengiasi išplėtoti aviaciją plačiausiu mastu, vadinasi, apsišarvoti lėktuvais, nes Didžiojo karo pamoka, kai kuriom valstybėm perdaug skaudi buvo. Todėl, kad būtų pasiektas nurodytas tikslas visur griebtasi organizuoti aero sporto klubai, kurių uždavinys ir yra paruošti tautą gerai mokėti naudotis tuo kovos įrankiu aeroplanu ir, be to, laisvai naudotis oro keliu kasdieniniuose reikaluose, kaip pav. susisiekimas, paštas ir tt. Mat, nors daug kalbama apie nusiginklavimą ir keliami amžinos taikos obalsiai, bet rezultate vienus norima nuginkluoti, o kitus apginkluoti. Nors ir nebijotume jokių netikėtumų, vis delto išsilaikymo instinktas verčia susirūpinti tvirtu apsisprendimu ateitim, o kelią į jį labiausiai palengvina sportas, kuris yra didžiausias mūsų visų ištyžimo nuodų priešas. Mūsų valstybės interesai iškėlė reikalą steigti aero klubą. Ir, kaip žinoma iš spaudos, aero klubas jau įsteigtas ir pradeda pirmas sunkiausias gyvenimo dienas. Svarbu yra, kad plati visuomenė suprastų jo didelę svarbą ir remtų, o jaunuoliai persiimtų aeronautikos sporto idėjos plėtimu. Mūsų aero klubo tikslas populiarizuoti skraidymo mokslą Lietuvoje, duoti galėjimą platesnei visuomenei užsiiminėti aeronautika ir reguliuoti skraidymus privatinių asmenų Lietuvos teritorijoj. Tikslui pasiekti klubas: a) daro paskaitas, parodas ir suvažiavimus, b) leidžia informacijos literatūrą, c) steigta aeronautikos stotis ir mokyklas, d) praktiškai palengvina ekskursijas oru, e) organizuoja ir kontroliuoja aeronautikos konkursus. Toks trumpai aeronautikos klubo statuto 2. Tikslas geras ir mūsų jaunuomenei siektinas atsidėjimu ir dideliu pasiryžimu, nes aeronautikoj glūdi didelė ateitis. Kitos tautos tą suprato anksčiau, ir, žinoma, joms sąlygos leido jau iki šių dienų pasistūmėti dideliais žingsniais priekin. Mūsų visuomenė, reikia tikėtis, rems šį klubą visomis išgalėmis. Kap. Ign. S. Mūsų kariuomenės gyvenimas Šaudymai poligone. Birželio 20 d. Varėnos poligone prasidėjo sunkiosios ir lengvosios artilerijos šaudymo pratimai. Į šaudymus išvyko ir aviacija. Vėliau bus pavyzdiniai visų kariuomenės rūšių manevrai ir bus padaryti pratimai, kaip apsiginti nuo nuodingų dujų. Generolas Bulota įstojo vėl kariuomenėn ir paskirtas ypatingiems reikalams prie Krašto Apsaugos ministerio divizijos vado teisėmis. Pulk. 1. Giedraitis paskirtas karo attachė Latvijai, Estijai ir Suomijai jau išvyko. Nuolatinė jo buveinė bus Rygoj. Karo mokyklas, m. gegužės mėn. 23 d. 19 val. Karo Mokyklos aktų salėje buvo suruoštos išeinantiems iš Karo Mokyklos pulk. leit. Kynui į atsargą, gyd. kapit. Matulioniui į daktaro Basanavičiaus vardo Karo Ligoninę ir kapit. Valiušiui R. Prezidento adjutanto vieton, išleistuvės bendra vakarienė. Išlydėjimas gerbiamų asmenų iš Karo Mokyklos buvo gana įspūdingas, jiems atsisveikinant buvo keliami gausingi tostai ir reiškiami nuoširdūs linkėjimai. KaroMokyklos sporto šve n t ė Šiemet birželio mėn. 16 d. įvyko metinė Karo Mokyklos sporto šventė. Į gražią A. Panemumės Nemuno pakrantę,karo Mokyklos laikinon sporto aikštėn atvyko labai daug Kauno publikos, kur teikėsi atsilankyti ir gerbiamas mūsų Valstybės Prezidentas p. A. Smetona su 1. e. Krašto Aps. Ministerio p. Vyriausiu Kariuomenės Vadu generolu Žukausku, Teisingumo Ministeriu p. Šilingu, Vyr. Štabo viršininku pulk. leit. Dirmantu, Kariuomenės sporto pirmininku pulk. leit. Grudzinsku ir kitais aukštais generalio štabo karininkais. Be to, tenka pažymėti, kad ši sporto šventė pritraukė veik visus įgulos karininkus ir nemažą skaičių kareivių. Sporto programa buvo ši: 1. Futbolo rungtynės su 4 artil. p.
18 Nr (77 78) K A R D A S Išėjimas sportui, 3. Laisvi judesiai (rytinė mankšt.), 4. Turnikas ir piramidė, 5. Rutulio stūmimas, 6. Šokimas į aukštį (įsibėgėjus), 7. Lygiagretės ir piramidė, 8. Diskas, 9. Šokimas į tolį, 10. Arklys skersai ir piramidė, 11. Granata, 12. Ietis, 13. Arklys išilgai ir piramidė, 14. Šokimas į aukštį su kartimi, 15. Šokimas per angą, 16. Didžiulės piramidės, 17. Ritminiai prat. ir piramidės, 18. Saltomortalė, 19. Ritminiai prat. su šaudymais ir piramidės, 20. Pavojus, 21. Apsistojimas žygio palapinėse, 22. Žygis su dainomis. Futbolo rungtynės buvo kiek lėtokos, nes trukdė vėjas, kuris nemažai kenkė sviedinio krypčiai. Pirmas kėlinys baigėsi 1:0 Karo Mokyklos naudai. Antras pasikeitus vietomis, (artileristai atsiėmė skolą) 0:: artileristų naudai. Bendri rungtynių rezultatai 1:1. Rungtinės buvo draugiškos. Čia tenka pastebėti apie artileristus, kad jų technika, nežiūrint į kai kuriuos minusus, sudaro aiškiai tobulėjančią sporto pajėgą. Žymesnieji Karo Mokyklos sporto šventės rekordai buvo šie: 1. Rutulį nustūmė 11 m. 20 cntm. kariūnas Dulkė. 4. Iššoko į aukštį (įsibėgėjęs) l m. 65 cm. kar. Barzdys. 3. Diską numetė 31 m. 10 cm. kariūnas Dulkė 4. Nušoko į tolį 5 m. 40 cm. kariūnas Bulvičius ir kar. Balandis. 5. Granatą numetė 53 m. 20 cm. kariūnas Stukas. 6. Ietį numetė 47 m. 20 cm. kariūnas Dulkė. 7. Iššoko į aukšti u kartimi 2 m. 73 cm. kar. Barzdys. Tai šie žymiausieji sporto rezultatai, kuriuos galima įvertinti skaimenimis. Kitas sporto ir gimnastikos išdavas tesprendžia plati visuomenė. Prie sporto laimėjimų reikia priskirti ir iššokimą iš kareivinių antrojo aukšto pavojaus metu (iššoko kar. Biknius) ir pirmąjį apsirengusį per l minut. ir atbėgusį į sporto aikštę (atbėgo kar. Ramanauskas. Šie visi laimėjimai pasiekti nenuilstamai vadovaujant sporto sryčiai prityrusiam sportininkui vyr. lei. Tapulioniui ir šiemet atėjusiai į pagalbą naujai sporto pajėgai kapit. Požėlai, be jų dar padedant majorui Austui. Karo Mokyklos sporto dirva yra labai plati, šioje srytyje ypač reikalingas sugebėjimas, nes, kaip teorijos taip ir praktikos darbai atima iš kariūnų ir instruktorių nemaža jėgų ir laiko kitiems reikalin- giems pasiruošimams. Be to, Karo Mokykla gau na jaunuolius iš mokyklos suolų fiziškai permaža lavintus. Karo Mokykla, nesidairydama nei į dešinę nei į kairę ir nesivaikydama iš kur koks sporto vėjas pučia, varo darbą tokioje sporto kryptyje kuri daugiau atatinka mūsų tautos norams ir gyvenimo sąlygoms. Tuo keliu eidama pasitiki ir savo tolimesniais laimėjimais, kuriuos dar labiau paskatina gausios publikos prijautimas savo atsi- lankymu. Vyr. leit. Mačys. Centrin. kariuom.bibliotekoje palyginus su 1925 m. duomeniu, skaitytojų santykiavimas laipsniais 1926 m. pasikeitė. Lentelėje parodyta skaitytojų skaičius ir nuošimtis. Papildymui bibliotekos orininkystės skyriaus (M) išrašyta eilė vertimų: iš anglų kalbos Garold Porter. Vozdušnoje nabliudenije; iš vokiečių Hans Arndt. Vozdušnaja vojna, Schtein Fabeck. Vozdušnyje Piraty; iš prancūzų M. Jauneau. Vojennaja aviacija i vozdušnaja vojna, De Chavagne. Istrebitelnaja gruppa Aistov", o taip pat rusų veikalų Instrukcija aeronavigacionym stancijam, Praktičeskoje rukovodstvo k ispytaniju aeroplanov, Bojevoje primenenije vozd. sil v morskoj vojne, Bazy morskoj aviacii, Bojevaja dejatelnost aviacii, Rukovodstvo po kursu taktiki vozd. flota ir kiti.
19 Nr (77 78) K A R D A S 255 Padėka. Gerbiamam skautininkui Petrui Jurgelevičiui reiškiame gilios padėkos žodį už paaukotus karininkų ir kareivių bibliotekoms jo knygos Lietuvos ateitis" 55 egzempliorius. Pulk. leit. Burokas Švietimo dalies vedėjas. Majoras Ružancovas Kariuomenės Bibliotekorius. Yra atvykę trys Amerikos lietuvių ekskursijos į Lietuvą. Jos išbus lig rugpiūčio mėn. Jiems visiems vaišingai priimti ir atsisveikinti yra paskirta amerikiečiu savaitė nuo liepos d. Kraštas ir visuomenė. Kauno Šaulių choraslazdijuose. Š m. birželio 18 d. 17 val. 40 m. šaulių choras (60 asmenų) traukiniu išvyko į Lazdijus. Rytojaus dieną t. y. birželio 19 d. (sekmadienį) 10 val. įvyko eisena į kapines vietos moksleivių dūdų orkestrui ir didelei miniai lydint, kur buvo uždėti vainikai ant žuvusių kovose Sauliuj Šlaviko ir Mackevičiaus ir pirmo Lazdijų policijos vado Liaukevičiaus; choras sugiedojo Kritusiems šualiams", orkestras grojo gedulos maršą. Nors ant kapų esant smarkiai pradėjo lyti, tačiau visų nuotaika buvo didelė; orkestrui pradėjus groti, šauliai atatinkamoj vietoj saliutavo. Iškilmėms pasibaigus visi organizuotai grįžo į miestelį. Po pamaldų minia susirinko turgavietėje, kur šaulių choras specialiai paruoštoje vietoje sudainavo keletą dainelių, kaip pav. Mes be Vilniaus nenurimsim", dzūkų dainelę Tris dzienas, tris nakcis" ir kitas, po to bendri pietūs ir poilsis. 16 val. įvyko Lazdijų šaulių rinktynės būrių atstovų suvažiavimas. Suvažiavo visų būrių atstovai. Suvažiavime dalyvavo Alytaus karo komendantas pulk. Vimeris, apskrities viršininkas p. Valansevičius ir kun. Starkus. Visi atstovai dalyvavo p. Martinonio vedamame šaulių choro koncerte, kuris įvyko vietos Žiburio" gimnazijos salėje. Žmonių buvo labai daug. Choras sudainavo apie 15 dainelių, programą paįvairino smuikininkai p. K. Brundza ir p. Akelis. Koncertui pasibaigus kilo didžiausios ovacijos. Karo komendantas pulk. Vimeris padėkojo choristėms choristams, paspausdamas rankas. Ūpas visų buvo be galo pakilęs. D. Sporto kronika. Lietuvoje. Naujas Lietuvos rekordas. Per metinę LFLS šventę bėgimo rungtynėse Petraitis (LDS) pastatė naują Lietuvos rekordą bėgime 5 klm. per 17 min. 36 sek. ir laimėjo p. Kipro Petrausko taurę. Kovas" I Makabi"I 1:0. Draugiškos rungtynės Kovas"- Makabi" baigėsi tik 1:0 Kovo" naudai. Š. m. liepos m. 3 d. Rygoje įvyks tarpvalstybinės bokso rungtynės Lietuva Latvija, į kurias išvyksta geresnieji mūsų boksininkai. Užsieny. Estija Latvija tarpvalstybinės rungtynės baigėsi estų laimėjimu 4:1. Nesenai viešėjusi Kaune Rygos Amateurs" komanda katastrofingai pralaimėjo 10:0 su RFK (Rygos Futbolo Klubas). Norvegija Suomija 3:1. Rekordsmenas Nurmi pastatė naują bėgimo pasaulinį rekordą nubėgęs 2 klm. per 5 min. 24,6 sek. Latvių l a i v y n o paradas. Birželio 12 d Rygoj, Dauguvos žiotyse buvo Latvijos lai vyno paradas. Parade dalyvavo karo laivas Viršaitis", nauji nardomieji laivai Ronis" ir Spidola", trauleriai Imanta" ir Vesturis" ir jūrų lėktuvai Nr. 10 ir 11. Paradą priėmė Respubl. Prezidentas. Kas nauja latvių kariuomenėje. Kad latvių kariuomenė pergyvena tikrai nepaprastus laikus rodo jau faktas, jog latvių Seimo posėdyje š. m. gegužės 13 d. krašto apsaugos ministerijos biudžetas metams buvo Užsienis svarstomas ir plačiai debatuojamas p r i e a t d a rų durų, nors kr. aps. ministeris generolas Bangerskis ir buvo prašęs Seimo pilnatį biudžetą nagrinėti slaptame posėdyje. Kadangi šis ministerio pasiulijimas žymia socialdemokratų balsų dauguma buvo atmestas, tai visos kariuomenės paslaptys pakliuvo į kairiųjų laikraščių skiltis. Toks dar niekur negirdėtas Seimo demokratiškumas" valstybės saugumo atžvilgiu, latvių kariuomenės vyresniųjų karininkų ir dešiniųjų partijų Seimo atstovų tarpe sukėlė pasipiktinimą. Pastarųjų laikų gausingos reformos kariuome-
20 256 K A R D A S Nr (77 78) nėję negalėjo nepaliesti ir karo teismų srities. Karininkų tarnybos eiga. Del jų, latvių krašto aps. ministeris Latv. Kareiv." korespondentui štai ką pasakė: Artimiausiu laiku bus likviduotas buvęs keletą metų aukščiausias kariuomenės teismas, kuris atlikdavo vien kasacijos funkcijas. Taip pat numatoma panaikinti pulkų teismai, o jų vieton bus įsteigti divizijų teismai; šio teismo pirmininku bus štabo karinin- kas juristas. Be to, Seimo kodifikacijos komisijai jau įteiktas svarstyti naujas projektas Karo baudžiamojo statuto, kuris pakeis Rusų karo įstatų XXII knygą. Surašant naują projektą buvo pasinaudota buv. Rusijos projektu, kuris buvo manoma išleisti dar 1910 metais. Seimo teisių komisijai įduotas svarstyti tam tikro įstatymo projektas, kuriuo bus pakeista iki tol buvusia tvarka traukti teisman aukštus kariuomenės viršininkus. Nauju projektu jiems numatoma taikyti bendra proceso tvarka, kuri nustatyta visiems kitiems karininkams. Ministerių kabinetas dabartiniu metu svarsto plačiai naujai sudarytą projektą drausmės statuto, kuris turės pakeisti rusų karo įst. XXIII kn. Jau baigtas tvarkyti naujas krašto apsaugos ministerijos statuto projektas. Statutas nustato pamatinius dėsnius ministerijos darbams taikos metu. Šiuo statutu numatyta įsteigti valstybės apsaugos taryba, kurios sudėtin įeis: pirmininku valstybės prezidentas, nariais ministeris pirmininkas (jis ir pirmininko pavaduotojas), krašto apsaugos, vidaus ir ušsienio reikalų, finansų ir susisiekimo ministeriai, Seimo krašto apsaugos komisijos pirmininkas, kariuomenės vadas ir vyriausiojo štabo v ršininkas. Ministerių kabinetas netrukus pradės svarstyti karininkų tarnybos įstatymo pirmą dalį. Si dalis turi skyrius: a) bendri dėsniai, b) paaukštinimai ir pakėlimai, c) perkėlimai, d) atestacijos ir kandidatų sąrašai. Lenkija. Lenkų kariuomenės kadro tarnybos eiga. Puskarininkių tarnyba. Į pirmą puskarininkio laipsnį kapralus (skyrininkas) keliami baigusieji puskarininkių mokyklas dalyse. Į plutunovus (būrininkus) po 8 mėnesių tarnybos, kai yra etatini ų vietų. Į seržantus po 12 mėnesių tarnybos. Į vyresn. seržantus po 24 mėnesių tarnybos. Eiliniai su 6 klasių mokslo cenzu pakeliami į puskarininkio laipsnį neatsižiūrint etatinės vietos. Liktiniai puskarininkiai duoda raštišką pasižadėjimą tarnauti kariuomenėje 3 metus. Lenkų kariuomenėje labai stropiai žiūrima, kad karininkai, dirbantieji štabuose arba raštinėse, nepamirštų ir nenutoltų nuo rikiuotės, tuo tikslu man laikui išėjus (3 metams) perkeliami į rikiuotę. Generalinio štabo karininkai paprastai pri- skiriami prie rikiuotės dalių ir kasmet dalyvauja visuose dalies didesniuose lauko pamokose bei manevruose. Be to, atsižvelgiant į laipsnį ir ginklų rūšis, nustatyta tokia tarnybos eiga: a) podporučnikai negali būti skiriami nerikiuotėn ir kol gaus poručniko laipsnį, visą laiką tarnauja rikiuotėje; b) poručnikai, ištarnavę poručniko laipsnyje 2 metus rikiuotėje, gali būti paskirti į nerikiuotą; c) kapitonai, majorai ir papulkininkai, ištarnavę nerikiuotėje 3 metus, turi grįžti į rikiuotės dalį ir tarnauti 2 metus.
návod k použití naudojimo instrukcija
návod k použití naudojimo instrukcija Sporák se sklokeramickou deskou Keraminė viryklė EKC601503 2 electrolux Obsah Electrolux. Thinking of you. Více o nás naleznete na adrese www.electrolux.com Bezpečnostní
Diplomová práce. Alena Dřízalová. Modalita v litevštině v porovnání s češtinou Modality in Lithuanian in comparison with Czech
Filozofická fakulta Univerzity Karlovy v Praze Ústav slavistických a východoevropských studií Diplomová práce Alena Dřízalová Modalita v litevštině v porovnání s češtinou Modality in Lithuanian in comparison
CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 19 Kaitlentė HC452021EB
CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 19 Kaitlentė HC452021EB 2 www.aeg.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4 3. POPIS SPOTŘEBIČE...6 4. DENNÍ POUŽÍVÁNÍ...
.. Your trust is my inspiration..
LT EN PL CZ SK.. Your trust is my inspiration.. - Kas tie žmonės nuotraukoje? TOP3 Baltijos šalyse 7000+ vežėjų 5000+ krovinių per mėn. 10+ metų patirties 60+ Tik geri atsiliepimai transporto platformose
03/2008 CZ/SK/LT/LV/EE 08/09
03/2008 CZ/SK/LT/LV/EE 08/09 BATHROOM CULTURE SINCE 1892 WWW.LAUFEN.COM Laufen pro A Čistota tvaru jako princip designu. Jednoduchá a praktická obdélníková umyvadla. Pro jako profesionální A jako architektura.
EUROPOS SĄJUNGOS MATERIALINĖS TEISĖS SEMINARŲ PLANAI. 2 seminaras. Laisvas prekių judėjimas
EUROPOS SĄJUNGOS MATERIALINĖS TEISĖS SEMINARŲ PLANAI 1 seminaras. Laisvas prekių judėjimas 1. Draudimas taikyti laisvą prekių judėjimą ribojančias taisykles. Fiskaliniai (tarifiniai) ir nefiskaliniai (netarifiniai)
BALTSKÉ JAZYKY V PROMĚNÁCH METOD
MASARYKOVA UNIVERZITA STŘEDISKO PRO INTERDISCIPLINÁRNÍ VÝZKUM STARÝCH JAZYKŮ A STARŠÍCH FÁZÍ JAZYKŮ MODERNÍCH BALTSKÉ JAZYKY V PROMĚNÁCH METOD Sborník příspěvků z mezinárodní baltistické konference Brno
Stasys Šilingas tarsi iš ilgos nebūties būtų sugrįžęs (1)
Mokslo 2012 metų kovo 8 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ Lietuva LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 3 Lt Kristijono Donelaičio Metai skaitomi ir baltarusiškai 5 p. GĖLĖS NEŽYDI Kovo 11-oji: nepriklausomybės
T. G. MASARYKO IDEALIOS VALSTYBĖS VIZIJA: TARPUKARIO ČEKOSLOVAKIJOS PASAULĖŽIŪROS PAMOKOS
Gauta 2012 11 26 Gediminas Mesonis Vytauto Didžiojo universitetas T. G. MASARYKO IDEALIOS VALSTYBĖS VIZIJA: TARPUKARIO ČEKOSLOVAKIJOS PASAULĖŽIŪROS PAMOKOS T. G. Masaryk s Vision on the Ideal of the State:
FRANTIŠEK SKORINA A JEHO PRAŽSKÁ BIBLE Pranciškus Skorina ir jo Prahos Biblija ФРАНЦИСК СКОРИНА И ЕГО ПРАЖСКАЯ БИБЛИЯ
FRANTIŠEK SKORINA A JEHO PRAŽSKÁ BIBLE Pranciškus Skorina ir jo Prahos Biblija ФРАНЦИСК СКОРИНА И ЕГО ПРАЖСКАЯ БИБЛИЯ Eugene Ivanov P R O G R A M MEZINÁRODNÍ VĚDECKÉ KONFERENCE FRANTIŠEK SKORINA A JEHO
É Á Ť š č č š ď Ž č š š č š š ď č Í š č ť č š ť č š č č š š č č š š č č š š š Í č č č Í Ů Ť Ó š š č š ť ť š Í š č š ú š č š ť č š č š š č Ť š č š š š š č Ů ú š š š č Ž ď š č č č č š š ť š Ů š č č č š č
VYSOKÉ UČENÍ TECHNICKÉ V BRNĚ BRNO UNIVERSITY OF TECHNOLOGY
VYSOKÉ UČENÍ TECHNICKÉ V BRNĚ BRNO UNIVERSITY OF TECHNOLOGY FAKULTA INFORMAČNÍCH TECHNOLOGIÍ ÚSTAV INTELIGENTNÍCH SYSTÉMŮ FACULTY OF INFORMATION TECHNOLOGY DEPARTMENT OF INTELLIGENT SYSTEMS VLIV PŘESNOSTI
14/10/2015 Z Á K L A D N Í C E N Í K Z B O Ž Í Strana: 1
14/10/2015 Z Á K L A D N Í C E N Í K Z B O Ž Í Strana: 1 S Á ČK Y NA PS Í E XK RE ME N TY SÁ ČK Y e xk re m en t. p o ti sk P ES C Sá čk y P ES C č er né,/ p ot is k/ 12 m y, 20 x2 7 +3 c m 8.8 10 bl ok
TRUMPASIS LIETUVOS METRAŠČIŲ SĄVADAS
Albinas Jovaišas TRUMPASIS LIETUVOS METRAŠČIŲ SĄVADAS XIV a. pabaigoje XVI a. viduryje LDK buvo rašomi istoriografinio pobūdžio kūriniai metraščiai ir kronikos. Dviejų terminų vartojimas atitinka tų pasakojimų
LITUANISTICA T. 62. Nr. 1(103), p , Lietuvos mokslų akademija, 2016
LITUANISTICA. 2016. T. 62. Nr. 1(103), p. 61 65, Lietuvos mokslų akademija, 2016 R E C E N Z I J A Čekų ir slovakų liaudies kalendorius. Etnolingvistinis aspektas (М. М. Валенцова. Народный календарь чехов
Petiční právo a znění petičních zákonů vybraných států EU
SROVNÁVACÍ STUDIE Petiční právo a znění petičních zákonů vybraných států EU Srovnávací studie č. 1.243 únor 2019 autor: Jindřiška Syllová, Kateřina Kubíková, Jan Němec (redakce v r. 2019 Jindřiška Syllová)
Baltistika. Sekundární prepozice v litevštině ve srovnání s češtinou
Masarykova univerzita Filosofická fakulta Ústav jazykovědy a baltistiky Baltistika Lenka Mazurová Sekundární prepozice v litevštině ve srovnání s češtinou Bakalářská diplomová práce Vedoucí práce: Mgr.
DĖL VIETINIO KURO ENERGETINIŲ DURPIŲ PLATESNIO PANAUDOJIMO LIETUVOS ŠILUMOS IR ELEKTROS ŪKYJE
ANALITINĖ-KONSULTACINĖ PAŽYMA Sutarties Nr. 1/2014 2014 m. kovo 19 d. Lietuvos energetikos konsultantų asociacija Asociacijos identifikavimo kodas 125462318 P. Lukšio g. 5B, LT-08221 Vilnius, Lietuva.
Ý ň č Ť š ň Ť š ň č š š Ť š Ť čč Ť š Í č č Ť š č Ť Ť š š š č č ň š Ó č č š š č š š Í š Ť Í š Ť č Í š Ť š š Ť Ť š š Ť Ť Ť Ť Ť č š Ď č č š Ť Í š č č Ť č
Ť Ť š č č č č č Ť Ť š Í Ž Ť ň Ť ň š ň č š č Í Ó Ť ň Ť č š Ť č č Ť Ť č Ť č š Á Í Ř Í Ť š Ť š š š š Ť Ť Ť č Í Ť Úč Ť š š č Ť č ÍÍ š Ť š č č š č Ť Ď č Ý ň č Ť š ň Ť š ň č š š Ť š Ť čč Ť š Í č č Ť š č Ť Ť
Křížová cesta - postní píseň
1.a)U sto - lu s ná - mi se - dí Pán, chléb spá- sy bu - de po - dá - ván, 1.b)A je to po - krm ži - vo - ta, do kon-ce svě-ta bu - de brán, 2.Do tmy se hrou-ží zah-ra - da. Je - žíš se do muk pro-pa -
ě Ó ě é Í Ú č Č Ó ě Ó é ě Ú Í č ě ž Č Ý ĚŘ Á Í Ú Í š Ě Í Í č Ý Ť Á Á Č É Á Í Ě Í Í č Š Ě Ř Ě Ý Č Ě É Í Í ě Ě É ě Ě Ž É Ě Č É Ú É Ý Í Í Í Á Ě Í É Ó ě š ĚÚ Í Ó Á Ú Ý Ý š š č Á É Á Ů É É Í š É Ě Á É š Ý É
ý Č á ý á č ář ý ý ů á ě ě ě ů á žš řá řá šš á ř ř ž šš řá ůž ý á č Ž á ě žš řá č ý ž ě ě á ý á ř ž ř Í ř á ý á á žš Ťá ř ý á ý žš řá ář ý á ý ý á ář
Ť Ť ó ý Č á ý á č ář ý ý ů á ě ě ě ů á žš řá řá šš á ř ř ž šš řá ůž ý á č Ž á ě žš řá č ý ž ě ě á ý á ř ž ř Í ř á ý á á žš Ťá ř ý á ý žš řá ář ý á ý ý á ář č ý á ř á á á ž ž ů áí ů á ý á ž ř á š ý Ž ř
Univerzita Karlova v Praze. Diplomová práce. Lucie Durmanová
Univerzita Karlova v Praze Filosofická fakulta Ústav slavistických a východoevropských studií Diplomová práce Lucie Durmanová "Uţití neurčitých tvarů sloves būti (být), sakyti (říci) v současných textech.
é é ž í Ž ě ší ě é ší é š ě í í č é ě í í í Ž é Ť é š ě í č í í š č í íť íť ší Ť č í č é ú š ě í í ě Í í Ž š Ť í ě ě č í č ě í Ťí é í Ž ě ší ší ě é Ťí
Í Ž í ě é č í í í č é ě Ž ě ě ě ě í í ž ž Ťí š í ť Ť í ší ě í í š Ťí í Ť í ě ší ě é é ť íč é í é í é š ě Í ě ě Ť Ť Ó Íí š Ťí Š Š Š Ť Ť ň í ž š í Š ě Ť í é í í šíč í í ě í Íí ě ě ě č é š Ťí ě Š í í č í
ÁŘ Ě Ž ň Ť Ť ú ň ň ň Ť ň ň ť ň ú ť Ě Ě ť ň ň ň Ě Ť Ť ť Ý Ť ť ň ň ú ť Ť ň ň Ě ňú ů ň ň Ť ň ď Č ň Ť ň ň Á ď ď ť Č ť ď ď ň ť ňť ň ň Ť Ť Ť ť Ó ď Ó ú ď ď Ě ú ď Ž ú ú ň ň Ó Ě ň ň Ť ť ť ú ď ď ď Š Ť Ó Ť Ó ť ň
VYSOKÉ UČENÍ TECHNICKÉ V BRNĚ
VYSOKÉ UČENÍ TECHNICKÉ V BRNĚ BRNO UNIVERSITY OF TECHNOLOGY FAKULTA STROJNÍHO INŽENÝRSTVÍ ÚSTAV FYZIKÁLNÍHO INŽENÝRSTVÍ FACULTY OF MECHANICAL ENGINEERING INSTITUTE OF PHYSICAL ENGINEERING PŘÍPRAVA 2D HETEROSTRUKTUR
Ž š í í í í á é Ť á é Ž í Ží í é é á á é č é í ž é é Í é í í š á č á í á í í ž Ť č é í í í Ž á í á Ť íž č Ó ž í á í ž á ž Š č á á í á í í ž í Ť é í í
á č é í č é Ť č é ŠŤ Ý á č í á á í í á Ž á í Š í Ťč č é á á čí Š á í á é í í Ť í í á á í á Ž á í á č ší ší čá č á í Ď í á í í é í é Ž é í Ž áčá Ž í č á á á Š á í í á í í á č š ž Š é á í ž á á á á í š á
Š ÍŠ Ť ž Ť Ý č ď č š Ť č č č š č Ť š š Ť Í šč š č č č č Ď č Ť č š š ť Š Ť Ť Š č č č ž Š č č š Ť Ť ž Ť ť Ť č š š Ť ť Ť ť č č Ť ž š Ť š Ť Ť š Ť š Ť Ť ť Č š Ť č š Ť č Ť ť č č š Ť ť Ý Ť š ď š Í Ť Í ť Ť ť š
Č š š ť Č Č
Š ď š ť š Š ŠÍ Č š Ňš ň Í Ň Ě Š Ě Ó ď Č Č šš Č š š ť Č Č Ňň Ň Ě Ť ť ó ť ď Ě Ň Ě š š Ě Ě ĚĚ š š Ě Ě ť š Ě Ě Ě ĚŤ Á Ě Ě š Ě šě Ú šťě š Ě Ť Ť ó š š š š šš š Č ť ť Č Š Ž ň Ú ň š Č Č š š š ť š Š Ř Í Ý Ů Í Í
č ň ň Ž Í č Í Ů Ó č Š Č č ň Š Ť Ó ň ň Ó Ť ť ň ď ň ň Ť Ť Ú č č č č ň Ť ň ň č ň ň č č ň č č č ň Ý ť ň č č ň ť Ž Č č ň ň ť Č ň ť č Ž č ň ň ň Ž Ť ň Š č č č Í č Ž ň ň ď ň ť č ť č č ň Ž Č ť Ó č ň ň ň Í č Ť č
Č Č É Č Č ů ť ú šť Ž š ů Č Č Š š ž Š ň š ž š ů Č ů š ó ž ó ň ó ó ó É š ů Ž ú š ů ú š ž Ž š ú ů ů š š š ů ů ů Č ú ů ů šť ž ů š ů ž ž ú š Ž š ž ú ů š ů ň ů ů š ů š ž ů ů ů ů š š ď ó ď š ů ú ú ú ů ů ž ů ů
Kytlický chrámový sbor (070) Pozdravení Krista Ježíše ukřižovaného (Velikonoční pásmo č. 1) lid. ských. chův. pro. hří. slun. nad. zář. pří. smr.
Kytc chmvý sbr (00) Pzdr t křižv (Venč pásm č. 1) (Svrč mzyk č. ) Adm V. Mich dy m hyzd dy m hyzd dy hz z shlď hz z shlď hz z shlď hz z shlď n, m hyzd dy m hyzd js s js s js s js s z B z B z B z B n, n,
Sušičky. Návod k použití DPU 8360 X _CZ/
Sušičky Návod k použití DPU 8360 X Z LT 2960310470_Z/211215.1951 Nejprve si přečtěte tento návod, prosím! Vážení zákazníci, Děkujeme Vám, že jste si zvolili spotřebič Beko. Doufáme, že Váš výrobek, který
EWW 1486 HDW... CS PRAČKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT SKALBYKLĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 27
EWW 1486 HDW...... CS PRAČKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT SKALBYKLĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 27 2 www.electrolux.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE........................................................... 3 2.
ŠŘ Í Č Á ú Á Á ó Ě Á š š ý ě ž Ě š ý ů ž ý ě ě š ů ý š Ž Ž ú ě ů ů ě ž ň Ě ú Č š š ý š ě Č Č š ý š ý ě ž ě ě ž ě š ý ě ž Č ž ů ý ž ý ě ý ě ž Í ž ň ý ž ž ž ý ž ů ý ž Ž ě ž š š ý Ř Š Ť Č Á Á Á ó Ě Á Á š
á í í á í í ž ší ě á ě é á ě á ř í Í ě á ě Č á í á é é é á í ý č ý ě ší ý ž š é č é é ě š ě í í í í á í ý ř č é ř í čá í ř ě é í í ě é ř ě é ěč é ě í
č É Í É Í Á Í Ž Ě Í Á Í čá í í í ě á í í ě é čá í č ý á é í á ř ů ž ěž ě ý í ý á ý íž á ř í ě á ý ž í ě á í říš ě ř ě č í í í ě á ř ě ů á é ř í ř í ě í á ě íč ý á ý š á á ěží ů Č á í č é á í ů č í ř ž
ůř Í ý Í Ť ý Á Ž Í Á ť Í ť ý ť Ť ě č ě Š ř ú ý š Č ř č ď ř Á Í Í ě ě ř ó ě č ř č ě ř š ě Á Í č ě Í Í Č É ě Š Í Č ě Í ě ů ů ů Č ý ú Ž ří Á Ý Í Á ÍČ ŽÍ Ý Ů ě č ě ě ě ř ě ě ó ž ž ě ýš ě ě ó ě ř ú ě ďý ě Ú
Komplexní překlady cizojazyčných textů, tlumočnický obchodní doprovod celosvětově
/* vseobecne*/ "A_EURO" "A_KURZY" "A_A_SPOJKA" "A_M-KURZY" "A_M-KURZY2" "A_M-VYVOJ" "A_M-VYVOJ2" "A_M-ARCHIV" "A_M-ARCHIV2" "A_M-KALKULACKA" "A_M-KALKULACKA2" "A_HLADAT_VYRAZ" "A_HLADAT_BUTTON" "A_VYGENEROVANE"
ú ý ý é í ěšť ý ž ú Í čí í ý ú í ů ě ě ž ž ž Í č šší í č í ů ť í č č Í Ží č ř í ě ť é ž í ř Ž É Ř Ň Š é ř ř é š ě é ž ú ý ř š ě ý ě ě ť Ž ť ě ř ě ň ó
í Í ě ř ž í Ž í í ě í ž ř Íž ů ří ý č ř ě č í Š č ž ř š ě í č č č ž š í Í í ý ů ž ý ž í íšž ě Íš š ž š ř é Ž í ý ý ý řů ý š ý ů ý é ří í é š š Íě ě í č č č č ý é š Ž é é š ž ý í š ě š ž ř č ž é ž é ůž
icast ROUND icast SQUARE
MONTÁŽNÍ NÁVO / MONTÁŽNY NÁVO / INSTLLTION MNUL MOL: ist ROUN ist SQUR TYP VÝROKU / TYP OF PROUT: vanička z litého mramoru vanička z liateho mramoru shower tray from cast marble outlet.roltechnik.cz ROLTHNIK
Sbírka obrazů Galerie Klatovy / Klenová v letech 1963-1989
UNIVERZITA PALACKÉHO V OLOMOUCI FILOZOFICKÁ FAKULTA KATEDRA DĚJIN UMĚNÍ OBOR: DĚJINY VÝTVARNÝCH UMĚNÍ Sbírka obrazů Galerie Klatovy / Klenová v letech 1963-1989 BAKALÁŘSKÁ DIPLOMOVÁ PRÁCE Veronika Bártová
Korpusový výzkum nerovnocenné sufixace deverbálních sloves v litevštině
Korpusový výzkum nerovnocenné sufixace deverbálních sloves v litevštině Eva Seitlová Ústav jazykovědy baltistiky, Filozofická fakulta Masarykovy univerzity eva.seitlova@gmail.com ABSTRACT: In this paper
ÝČ Í Č Í Á Č Á Á š Ř Ý É Ú Ý Á Ř Á Í Á Ý Á É ŤŤ Á Í Á Á Č Š ďí Í Ý Í ó ú Č ó Í Ý Ž Ž Í Í Í Í Ž Ó ň ň Ó Í ú ú Í š Í š Ó úš Ž Á Č š Ť š š Ú Í Ý Ú Š Š š Ú Ť ó Áš Ó Ž ÁŤ ó Í š Ó š Š Í Ď š ÓŽ Í Ž Ó ň Í Í š
o d e vz d á v e j t ek o m p l e t n í, / n e r o z e b r a n é /, a b y s e t y t o
o b d o b í : X e r v e n e c s r p e n z á í 2 0 1 1 U S N E S E N Í Z A S T U P I T E L S T V A Z v e e j n é h o z a s e d á n í Z a s t u p i t e l s t v a o b c e d n e 3 0. 6. 2 0 1 1 p r o s t e
PaedDr. Jindřich Marek: Prapor z žižkovského muzea
Č Í Í í Ý Ú Á Ý ž É Í ď Ý É š ř í Ž Í íž š Ó Ž Ř ř É ř Ó ý ý ý ř Ó É ý ě Ó ř í É í č Ž Ťů Ó č Ž ď ě ů ř Ú ť Ř É Ť ř ě ú ů É ú ý ů š šší Ó ě ů ý Ú č č ě ď É É ř í í ú É úí Ť í Ž ňě ď ť íč Í í š úš ě í ě
IŠ FOLKLORISTIKOS ISTORIJOS
IŠ FOLKLORISTIKOS ISTORIJOS ISSN 1392 2831 Tautosakos darbai XXXV 2008 JOSEFAS ZUBATAS TAUTOSAKININKAS Ilja Lemeškinas 1976 m. Literatūros 18 (1) numeryje pasirodė referuojamojo pobūdžio publikacija Prūsijos
é ě ě ž ý č ů ě é ě í ě á ě ř ř á ý ěí í á é á é í č ý č Ý ší á í ý ý á č é ř í ě é ž í é š ě ž é á ě í í é ě é ě á č ě á é ž š á ř Í š á á ř ší ý á é
é ž ý č š í é á é ě í ě ří í ž ě í ě í č á ů í í ř ší ž í á í í é č í é ě á ů ř č Í ž ž é í ý čí á ě á á á ž á š é ř č ž é í á á ů é Ú í ž á ě á ří ž á í š ě á ý ě ý ří í č ý ě š í í ě í Í á í ř á í č
á é ě ý ý ů čí é ř č é íš á á ř í í ý á í í íž í é á ú ř í í ů čí ě í á ží í č ý í á š ě íč í č í č á é á ě í é á í ý é í ů š č é é á é žá ěř í Ó É Č
Ó ř á ý á č á ó ý é ě ší á č é ř ě č é š ě á ý ů ěž á ž é č é á á ě ě ý í á á č é é ů čí á řá ň á í ě ů á í í č á ř í žá á á á á á í ý ý ů ú ý ě ý í í ž íš ý ří ú í é ř í ý ň é š í ř í ě í í ě é ý ě í
š Ď ň ň Ď š Ž ň Í Ž ď Ú ňš ň Ř š ň ť Ó š Č Í ň Č Š ť Ť Ť š ŤÍ Í š Ť ň Ž š ň Ž ň ň š Ť š Ď š ší š ň É ť ď Ž Í ť Ý Í ň Ž ť Ť Ň š š ť Š Í ň ňš Í ň š š ň Í Ť Ď Ť ť ď ň š ň Ť ň Ď Ž š Ž šš ť Í ň ň Ž Ť Ť ň ů
Í Č Č ň Ž ó ň ů ů ň Ž ť Ť ŽÍ Í ů ů Č Č Í ů ú ň ň ň Č Č ů Č ň ň ň ó Í ů Ů Č Č Ů Š ů ů ť ů ú ů ů ď ů Ž ň Ů ů Č Á Ý Ž ů ů Á Ů ú Č ú ň Ž Š Č Š Š Ů Ů Ž ů ú ú ň ů Č ó ú Ž Č ó Ž Ž Č ó Í ů ÍŠ Ž Ů Ů ů Č ú ň ů ů
ď ř Í í ú í í Ž í Í óí č í í ý
í ř í ř ř ý č č ř č č ý í í ý ň ř í ř č č í í ř ý ý ř ý ř č ý ý í í í í ř íí ú ý ů í ý ů í í ý ř č ří í č č í č č ř ů í ř čí í ú í í ř í č ý ř í ř ý č í ů ř íč í í č ý ř č ů í í ří í í ú í ď í í í í ý
LIETUVOS KRAŠTOVAIZDIS
LIETUVOS KRAŠTOVAIZDIS 2 Aneta Petrová Litva je zemí níţin: leţí v průměru 150 metrů nad hladinou moře. Kopcovitější část se nachází na východ. Tam se nachází hlavně lesy porostlé kopce. Litevské řeky
STÁVAJÍCÍ DZ V ROZPORU S DIO BUDE ŠKRTNUTO, ZEJMÉNA SMĚROVÉ TABULE
/ / egend: - oznčení provního míst / / lšim, křižovtk Název ke: / zřízení stveniště / / / STÁAJÍCÍ Z RZPRU S BU KRTNUT, ZJÉNA SĚRÉ TABU / l sák ov / 0 B 30 A B N ZA Ř CH UZA NÍK ŘN NÍ KU (CH 3 Z Z4 +S7
ůá ř é é í í é ř úř í š ď í š ň š š š ř ř é ř é ř é š ď í ř ů ň ů š í é ř é é ú é ř ř ď ů ů é ř í ů ř í ů ř é ř ř š í í í ř Á ř ř é ď é ú é ý é ý ř í ř í ú í í é ř ď ř í ú í ý ů ý ů í ř é ý ř ď í í š ó
ť í č ě ě í á Ž ňí Ž í ě á Ž í Ťí Ťí Ť é ž á ě Ž á ě ď í ž í Ž é ě Ť í í í í š í í š í í é íž ž é ž á ě í á ď Ž í í í ž ť í í Ť á ě í í é ě íš é ž ě ě
Ó č ě ě í á í á é á Č é ě Ť á í Ž Í áš é Ť š ž š í á í í č í í ž ě ěď Ť čí ž í é á á Ž íš ě í á č Ž á í ž čí ě í Ž á ĎŽ Ť š í ě č ě č é áš í Ž á ě é ě č á í á í á ě é á í č č ě ň š í Ž š ž á ž ě ž á č
1. Usazení do podlahy * 2. Usazení na podlahu * 3. Usazení podezdním s pomocí nožiek * 4. Usazení s pomocí panelu *
SPRCHOVÉ VANIKY * SHOWER TRAYS * DUSCHTASSEN * SPRCHOVACIE VANIKY * ZUHANYTÁLCÁK *DUŠO PADKLAI montážní návod * installation instructions * montageanleitung *montážny návod * szerelési utasítás * nontavimo
É Á Č Í Č Í É Č É í í č í á Ž ý ř ú ě č ář ě í á í í ž á á é éč š ě í á í í é ě ý ě ý ě á á á é á í É Á Č Í í ý č é á á š á í čá ů í í á é č ě íž é é
É Á Č Í Č Í É Č É í í č í á Ž ý ř ú č ář í á í í ž á á é éč š í á í í é ý ý á á á é á í É Á Č Í í ý č é á á š á í čá ů í í á é č íž é é č í ů é ý ý ý á í á ď č ář ř áž Žá Íé é í é á š í č ář íží é ž š
Í č í Á Á Á é ř ů ž é á é ž á í ě í ě í é é á í ě é í á ř á í é á á á á á í ť á í ě ř íž í ž č ěúč é á ě ř é í á í á á á ě ě é č é ř á ě á ž í ů č ý ý í ž ě á í ý á á é í š é á á í á í é ř ě é Ú ý í á
ok s k s k s k s k s k s k s k a o j ks k s k s jk s k s k s k s k k
s 0.Je ce - st tr - ním p - se - tá, ež li - li - e - mi pr- vé - tá. 1.Kd Kris- tu v - lá "u - ři - žu", 1.ten v hře- by mě - ní - zy svů, 2.N ru - tých sud-ců p - y - ny, svů l - tář vzl Pán ne - vin
Taupioji santechnika Roca Grupės sprendimai
1 Taupioji santechnika Roca Grupės sprendimai Nerijus Bakšys, LAUFEN CZ s.r.o. atstovas Baltijos šalyse 2014 m. gruodis, Vilnius Taupymo priežastys 1. Praktinės 2. Idėjinės 3. Globalios 2 1. Praktinės
Ú š č Ť š č č č ň Ť š Ť Í č Ť č š Ť č Í č Í Ť ň č Í š č čí Í š š č Ť Ť Í ň ú Ť š š Í š č
ť Ú š č Ť š č č č ň Ť š Ť Í č Ť č š Ť č Í č Í Ť ň č Í š č čí Í š š č Ť Ť Í ň ú Ť š š Í š č Í č ň š š ť Í ň Ť š č š Í ň č š š š č ť ň Č Ťš É Í š š š ť ň Ť š š čí Í ň č Ž Ž Ť č Ť č Ť š Ť š š č č č Ť š š
č á Č Ě ó č á ů á ě ě é ď Ú č á Č ě ě š č ě í ří á ů š í š í í é ě ů č ě ří č ě ě í ý č á í í á ý á ě í ář š á í á í ň á č é ó í á ě á íč ě á á ě ří č ě í á Č ě á á Ž á ú í ě Č č ý ě ě ď á é á á ě ě
Č Š ň ú Č ť Ž Ú Ž Ž Ý Ý ú Í ó ó Ť ť Ť ó ú ť ť ň ť ť Í Á Ú Š Ú Í É É É Í Í Ý ť Ž Ž Í Ý ť Č ď ň Ť ú Ú ó Č Ťť Ž Č Š Č Íú Č Í Č Á ť ť Ž Ú ó Ž ó ó Ž Ž ť Í Í Ý Ý ď ď Í Í ď Í Ú ň Í Ý Ú ó ň óť ú ť ť Č ť ó Ý Ň
Úť ž č Ť ň š Ý č ž Ť š ž ť Ť ň Í ž č Ť Ť ň ž š č Ť š ž ť ť Í ť Ť š ž Ž š ň Ž ň š Í ž ň š Ž ž Í š Ť Ž Ť š š ť ž č ď Í Ť šž ž Ž š Ť Ť š Ť Ť č č ž ž ž Ť Ť šš ň š Ť ž Ď ž ú Ó č Ó š ž š č č ž č Ť č š č ň ň
ě á íž ě Ť Ť í á Ť é čí í í č Ó Í á ě á á č ěž á ž í Ž é á é ž Ž á í Ťí á Ť ě č č á á á í í ě á é í á í ž ž ěž í Ťí ě ě ě ěč é Ť ě í Ó Ť ě Ž í ě ě í Ť
ě ÍíŠ č é č í é í Č Ó ě á í í Š á á š č á Š ú í á Ť á ž á ž č áňť čí ž í í Ž á á í ě í ě ž ž é ž á é íí é í íř Ž ší ž ě í ě é é č Ž é ž é ě í č íč í é ž Ť á ě í é Ť ě á í í í Žá Íá ž á Í ě í é í á é é
1. Usazení do podlahy * Placement to the floor * Bodenebene Montage * Usadenie do podlahy * Padlóra helyezés * Montavimas į grindis *
SPRHOVÉ VNIČKY * SHOWR TRYS * USHTSSN * SPRHOVI VNIČKY * ZUHNYTÁLÁK *UŠO PĖKLI montážní návod * installation instructions * montageanleitung *montážny návod * szerelési utasítás * nontavimo instrukcija
í Ů Ž ž á ě ž ú č á ó ž á í Í š Ž ú č á ó ě ří ú é ž á í ó Ž ž ú á č ě ř í ř é í é á á ě é í ž é é ě ž ž á ú í ř Ť ú číž é é ě í á á á á ú é é ě ó ž í
í é ž í Ž é á Í í ě á á í í Ž ě á ě ě é ří č í ě Í á ě Í éž ř č š á á ě Š á Ó é ú é é é ř í é ě ž č ř č ř Ž ů ě ě ž č íř é Í ř é í ě á š é ě é ř é ř é Ší ě í á é ě á í ž ů ř á á í ř í á í ě á í í č í á
í á ž é ř ě í é á Ž ú ů í ú ř č í ů ř ý ř ýí ř ž í ř ý ř č í í ř ň Š ř í é š á í é ú čí Í ří ě šííř áž ří š ě Š í ý á á ď á é ě Í á ý ů ří ě á é á ěž
í á ž é ř ě í é á Ž ú ů í ú ř č í ů ř ý ř ýí ř ž í ř ý ř č í í ř ň Š ř í é š á í é ú čí Í ří ě šííř áž ří š ě Š í ý á á ď á é ě Í á ý ů ří ě á é á ěž éú Í ř ý ří č ý Á á í é ý ř á é é á á í ří á áš í á
ň Í č č ž ž ď š č ž Ť Ť Ť č Ť ž Ť ž Ď š Ť š č š ť Í č ž ž š ž Ť č Ď š ž š Ť Ž ž č š Ť š š č č ž č Ť ž Ó Ť ť č ň č č č š ž ž ť Ť č ž č ž č č č č Ť Í č
Úč č č ž ď ž č š č ň š č č š ť Ó ň Í š š šž š ň Í č č Ť š ž ž ž ň š č š č Ž č č Ý č ž č ň Í č č ž ž ď š č ž Ť Ť Ť č Ť ž Ť ž Ď š Ť š č š ť Í č ž ž š ž Ť č Ď š ž š Ť Ž ž č š Ť š š č č ž č Ť ž Ó Ť ť č ň č
Žť í Ž é Ě ý ň é Ť í
á á á ě ě ý ů ě ě Žť í Ž é Ě ý ň é Ť í Á Ž ř Í ě í ě í ě ď š ě í í í í š ť ž áů ě á í í ě í ý ž ě ě š š ě á á í ž ú ší ůí á áť é í é č ří ě ž ě ě č í íž ší ě á á Í ř Í ě ř č ě á š Íá Í á ú Í š á ř é í
ř ě ř í ř í ř ě ř í í ú í ř í ří í ě é ú ý ú í ů ě í ě ší ř ů ě í ří ů ý ů ě ěž í íý í í ý ř ů í ý í í ž í ěž í í ů ý é ú í ěž í ý í í ž ý ř ů ý ě ě í
Á Ě í ň Á Ý Ř Á Í Ř Í í ě ě ě ý ů ě í ě ší ř ů é ší í ř ů ý Č é í í Íí í ě í ě ší ř ů í ř í í ď í í ý ů ý ů í ě í ě ší ř ů ú í ý ě Č í Í Í š é í ú í é í ú í ě í ě é ě Ě í ň Č ě í ď ů í é ě í í ř í ú í
ů ž Í ř ů Č ů ť ř Č ř ř ž Č Š Ů ů ž š ž Ů ř Č Ž ž ů ů Š š Í ň ó ů ř ř ž ř ř ž ř Í Ů š Š š ř š ů š š ó ř ř š ř Ž ř ž Ž ř š ř Í ň ř Ů ů ž Ů ř š ř š ř š
ř ř Ž Í ř ř ů ž ů Í ž ř ů ř ň ř Ž ř š Č ř š š ř ž ř ř š ž ř ů ř ů š ř ň ř ř Í ž ž š š š š ž Í š ÍŽ ň ů š ž ž ř š ů ň ř ř ž ř š ž ž š ř ů Ů Č ů ž š š ů ů ř ů š ž ů ř Ů ž ř ů ů ž Í ř ů Č ů ť ř Č ř ř ž Č
Š ť Ť ě ě ť ČÍ Č ě ěť é Ť ě Ť Íě é é Ž Í Č é Ž ě é ě ě é Ť ť ť Ž š ě ť ť ť Íť ě Ž Í ť Š ě é é ť ě Š é ě ě é ěě é ě Š š é ě é ě ť Š ě Ž Í ě Š ť Ť ě ě Č
é Í ě é ť ě š ě Č é ě é ě ě ě Š ť é ť š š ě ě Ž ďí ě é Š é Í é Č ť Č Č Č ť Ž ě é Č é ě ě Č Š ě ě ě ť ť Ž ě ě Č ě é Í ě éě Í é é éě ě ť ě é ě Š é é ť ě Č ť ě ť ě Í Š Ž Á Ž Č Š ě ě ě Š Č Á ÁÚ é ě ť é ě ě
ť í ý ů š ú í ž Ý á á á á č Č ř á ř ší á ě í á í Š ú á ž é ť ž í á í ě é č í Č á ě ě ž ě ěž ý ý č é í í í á í ž á ž ř č ž í š ú á á ě í í í á č ě ě á
í í é í í š ú í í š ú ž ě é á í ě ž ť ý í á í é ěř š ě í ž ř á í í é č ť é ťíč ý ž á ě í č íž š é íž á ě í ř ť ší š ú ů č í ý ěš č ý š ú ý ý ž ě á é ž č ě ě č á ř ě Č í ž ě é Č č Í ř á í í í é š ú ě á
KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS 2015 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS 2015 METŲ VEIKLOS ATASKAITA VILNIUS 2016 M. 2 I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS 4 II. VYKDYTOS PRIEMONĖS IR ASIGNAVIMAI 8 III. ORGANIZACIJOS VALDYMAS 9
á Í š ů á š Ď í á Š č á š á íš ř á Íí ě á č í í á á á ť ř ň ě č íč í í ť ě ť ě á á í é á í š ť á Ťí ě í í í á č íšť á í í í ě ť ě á á í Ťí š š í ďě á í ť šť á í í ě í š í ďé á í á í Ť á ďě á í í š é á
Ý Á Í ŘÁ Č Á
Ý Á Í ŘÁ Č Á Ř Á úč ř č ě ů Ť é č ě š ř ž š é é š é é Ý ž š é ó ó ť š ž ů é Ť é ž é ů ú š ň ž ě š ž š é é ř š š ě š ó č é ů š ě ř š ť ť é ř ž ó ř š é Ť é ě š ř ě ř š ř ě ó é é ú ů Á ř é é é č š é ř ž ř
ě í á á Č á á í ěř č é é ý č é ě í í ě í č é ď á é ý á ý ý ý ě ů ě á Č ý í á í řá ý ý í ě š ě é ý é ý číč ý ě ů ř áš á č é é č é ě í ý ď á í ě í ř áš
Č Á Á Í Ž í Č é ř í á Č é é á ř íž é í é á í ě ý č í ž ží á ů ý ř ů ý ý á ý á ý á ý ý ě á í á á í í á ě ě í č é ž á í á é é á é ý á í é í ží á é ě č í úč ů á í ó ě é ě č ř ůř š á í á í ě č ý á í á ě é
STEICO PRODUKTŲ MAŽMENINĖS KAINOS Galioja nuo d.
STEICO PRODUKTŲ MAŽMENINĖS KAINOS Galioja nuo 2012.03.01d. Elastinga šilumos izoliacijos plokštė Atitinka PN EN 13171 normas. Tinka naudoti stogų, sienų ir perdangų konstrukcinių elementų ertmių izoliavimui.
ě š á é á é í š á š ť čí ě é ř á á í Íí á š á čí ě ě ší á á š í í í í áť á š á é í š ň á š é ž é á í é Ž á í ž ě č é í ě ší á í ž í áč á á í ě á ž Ťí
Í š ž á íč é Í í ě á é č č á í í Ž Ž š á é éč é Ť í ž é í é á ž í í í č Ů ěť ě ť Ť Ž á ž Ž Ť č é í á í á í á á í ť ž ť č ě é ě á Ž Ť é í ě í Ť ě é č é íí á Ť ší á í é ť ž Ž ě í á í ť áč Ťí á Ťí Ť í í í
Kristijonas Donelaitis, Raštai, redakcinė komisija: Kostas Korsakas [ir kt.], Vilnius: Vaga, 1977, p. 273.
S E N O J I L I E T U VO S L I T E R AT Ū R A, 2 8 K N YG A, 2 0 0 9 I S S N 18 2 2-3 6 5 6 Vaidas Šeferis K r i s t i j o n o D o n e l a i č i o k ū ry b a č e k ų f i l o l o g i j o s a k i r at y
ě č ě ě é é é á á í ří ě ó ě ý Ó ř čá š á Í ó ž í ěš é íď á ž ý š š Š é ř áž í í í ř é á á é Í ď ý ď ž ř óř Í Č ý Ú ě á Ž í í Ž Ó ó ě ě Í ě ž ýď Ž ý č
č é é é í ří ó ý Ó ř č š Í ó ž í š é íď ž ý š š Š é ř Ž í í í ř é é Í ď ý ď ž ř óř Í Č ý Ú Ž í í Ž Ó ó Í ž ýď Ž ý č í ří Ú č é ř Á Í É ď é ý š Í ý Ž ž Ď Í é ý Í ý ť Ž ř ů č ř Á ž í é Š č š í Ú š š Í ř
ň ř š ó ý é í ří í ú ů í ř š í ěř é Š ó ř í ó ó í ó í í ú ů ě ř ň ř š í ěř ó ěř í ú ů ř í ří ř ú í í ó í ó í í í ě ě í ó ě í č ě š í ó ř í á í í ó í ž
šší á š á ř í š á Ú í ří ě á ě š í ú ůč ů ě š í ě ů ří ě ší ř á ó í í Ú í á ó í ž ó í á ó í ž í šíř í ó ó í í Ú Ů ě ěž ě é š í ě ů ří ě ší ř ó ó í í ú ě ó ó š ě š ě ó ó ší é í š ý á í í ó í é ó é ě á á
Ř Á č Ř Á Í Á Č ó ř ý é ýš ý é é šó ý ž ň Á ý Ž Ě Ě Ř Ř ó Í ř é Ž ó ř Ř Č Ý Č ó ú Ř Č Ř Č Á Č Ů Ě Í Á Č ř ó ř č Ů Í Á Č Í Ě Í Í Í Ě Í Ň Í Í Ř Č Ě Í Ě Á Í šť Č Ě Í Ů Á Ř ň Í Ů Ě Í ó ř Ř Š Ů Í Á Ů Ě É Č
ž ě é ú ž é ů á ž ú á š ú Í Ť č é ž ě š ý ěž é řá é é Í č é ž ý Í ě ť ě ě ž é úř ž ř ú ý ř žá ý ý ř ú ý ý ůž ý ř á ě á á ř ě é á á ě ř á ř á é á á é ž
ň č ý ě ř š ž ř ř é ý á ř é š ě á ú č č ý ě ž é ř á ů á á á ť é ěř ů ť Ť ž č Í úž Ě ě š á é á ě á ř é ř ě ě ž áč ž ě ůž á ž ů á ů é á á á ř é š ě á ž ě š á š é ř áč ý ř ž é ř á ý é ě ž ž ý á ý ů ěř ť ě
é ř é í á é ří ý ý č ý ž ě ě ř ě Ž á í š é ří éú ěž ší ě š í é ě é ě ú ří ě ř á íř áž ě č ý ř ý č ý ů ř á ý í ý ž é é á á í Ží é ří é Ž é ý á á á á ž Ž ý í ť éč í Í é č í č ý í í í í ť í ý ý ě š ž ě ě
II/490 SSZ VYPNUTO III/ OBJÍZDNÁ TRASA DO 7,5t - STÁVAJÍCÍ DZ - NAVRŽENÉ DZ IS 1 STAVBA: SILNICE II/490 FRYŠTÁK-2.A3.ETAPA
SSZ VYPNUTO SILNICE SMĚR FRYŠTÁ UZVŘEN P4 B2 - OBJÍZDNÁ TRS DO t III/4911 - STÁVJÍCÍ DZ P2 IS 1 1c SIL SM NICE ĚR II UZ FRY /490 Š V ŘE TÁ N IS 1 1 - I. ČÁST PRCÍ DETIL Č. 1 /490 E II TÁ NIC SIL FRYŠ R
outlet.roltechnik.cz
Montážní Návod / MONTÁŽNY NÁVOD / INSTALLATION MANUAL MODEL: DREAM tp výroku / tpe of product: čtvrtkruhová krlátová vničk štvrťkruhová krlátová vničk qudrnt crlic shower tr outlet.roltechnik.cz ROLTECHNIK.s.
Ť ě Í Ú č č č š ťí č ž ě ž ě ě š ě ť ě ěť č ť ť č č ž Ť ě Ť š ě Ť ť ě ž Ť Í Ť š ň č š ě ě š ě Č š č č č čť Ť ě ě ňž č Ť Ý š ž ž š ě ěť ě ě ž ž ť ě ě Ť
Č ž č Ť ž Ť Ť ž ě ě ě Ť č ň ž ž ě š ž Ě ň ž č č ú Ť ž Ť Ť ě Ť ě š ě ž ě ž Ť Č ě Ť ž ž Ť š ž Ť č ěť Č č ž ČČ ž Ť ě Í Ú č č č š ťí č ž ě ž ě ě š ě ť ě ěť č ť ť č č ž Ť ě Ť š ě Ť ť ě ž Ť Í Ť š ň č š ě ě š
á ý é í č ří Ť á íč é í ž č ř Í é Ť č í ž á ý ý á é č í ý ř ří í ž ř é ř á á í ý ý ů í Í ř ů Ž á á á ž ří š ě Í ž č é ří ř í ř í Ť ý š ý ř í ý ů ří ř
á ý č ř Ť á č ž č ř Í Ť č ž á ý ý á č ý ř ř ž ř ř á á ý ý ů Í ř ů Ž á á á ž ř š ě Í ž č ř ř ř Ť ý š ý ř ý ů ř ř á š á Í ř ý ý ř ř č ř ř Í š ý Í Ť č ř á Í ó č ř ý ž ý Í ř č ž á ř ž ý ž ří ř š Í É Í ř Í
š ý é á ě ý ěž é á áž íž š í á š íř á ší ř í ě ž é ž š ř í í ě ž á á íž č í ě í í ě á í á č ž á ý ě š ť ř ů ý ř í é á ž í éč é í č ý á ň á í ž ě á í ž
Š Í Ř Ě É Í Ř Á Ř Á Í É á ý á ý í é á í ž č í é ř ý č í í í ý žš ě á í é í ě í í ě é á ž š č í í ů á č é á š ú ž í ř á í á é í úč ý ěšé í í é á ř é íú é í ů ří š í á í ří š á ě í í š ř í ž í ě á ž é ě
šíš í ě ě ě ž š ě ý ý Ž Š í č č Ů í í é é í ý í é ř í ě ý š ůž š č é í ě ě ě Ů š š í ř ý šé č ť
Á ť šíš í ě ě ě ž š ě ý ý Ž Š í č č Ů í í é é í ý í é ř í ě ý š ůž š č é í ě ě ě Ů š š í ř ý šé č ť č š ž í Č é č í Š ň š ňč ť š ě č ě š ť č ě í ě Š ěň ě ě č í š č č š š íč ž ž í ž í č ě š í Ť í č ě č
č ě á é č č é á ě ň ř ě á í ž í čá é á é ř á ů á í é č é á ě ů ý í á á ě ří ř á í é ž ý ř ě ý ů č ý ě é á Ž í č é é ěž čí ě é ý ě í é ř á ý ř ě ů ě š
Č Á ÍÝ É č é í í ř á ý š ý í ř á í í ě ší é ú č á ě ý ů á í ů čí í ř č ž í í ř ů ě é ě éú í ě č ě ě í í í í ý ý ří č ý čá á ý ář á á é ú ůž é č ě ří ž í ří á í á á é á á ý ě ů á í á č č ě Ž ú á ú ří š
Č Č Ž Č Š Ž ó Č Š ž Š ž Č Č ž ž ž Č ž ú Ž ž ž ó ó ž Ž Ž ď É ú ú Č Č ú ž Ž ž ž ú ó Č ž Ú Č ž ž ž Ž Ú Ž Ž Ž Ú Č ž Ú Ú ž ú Ř Š Á Ž Ý Č Ó Ú Á ú Ť Ž Ž Š Ú Ú Ó ú ž ú Š Ž Ž Ť Ž ž ž ď Ž ú ď Š Ú ú ú Á Č Ů Ú Ť Č
á Ť ě é á é ě é čá í Ť í á č á á í Ť é š á Í á č ě á í á é í é é í Ť ě ě é Ť ě Ě š á ě ž č č é á š é Ž Ó ě Ť í č é ě í é č Ť é ž Ť í é í č Ď ě š ě ě š
čí Ž Á Ě Á Ý Á Í ĚŠŤ á í ě á í ň á č Ž á í č áť č áťěší ší č áň Í á í í í é Ž á í á íč áť ňí íš á í ž í í č ž ň é ž á č áť é ě é í í é č á ě í á í ž é š Ť éž ě Ž é ě ž é š ě Ž ě ší š í č áť íž í á á í
Stvr ze ní pří jmu při pouštěcí znám ky. For mu lá ře s vý zvou k osob ní mu vy zved nu tí při pouště cí znám ky
Stvr ze ní pří jmu při pouštěcí znám ky Stvr zen ka při po je ná k for mu lá ři a spo je ná s ním ob vyk le perfo ra cí mě la shod ný ně mec ký a čes ký text to ho to zně ní: P.T. Ži dov ské ra dě star
é é č č é é í š á ě ž ě íš é é í í é é é é í é č ě ž í í í č éž í í áž ě Ť á í ž í í í á á ž é é é í í á š é č ěž í á ň á ě é á á Ť í é á á áž Ů á á ě
č č š ž š č ž č ž Ž Ť ž ž š č ž ň Ť ž Ů Ť š Žš ž Ž ž č ň Ž Ť Ť Ť š ž č Ť š Ť Ť š Ž š š Ž ž š Ť Ž Š Ť Ž Ť Ť Ž Š Ž Ž Ž Ť š Ž Žď ť ž Ž Ť ž ž ž Ž Ť ž š ť š š č Ž č Ť Ť Ž Ž Ž ň ž Ž š č č š č š š š Ť ň č Ť Ť
ó ú š Í š č Ž ú ň Ž Í Í Í Í ů Ž Í Ž Ž Í ů č ú ň Í Ň Í š Ž č úč č č č č č č š š š ú š š Ť ů š ů č ň ů ů č ň č úč š š š č ň Ťů Í č č úč ň š č š ň ů š š ň č ů ů ď š Ž š č š š ů č č ů ň ů š š Í č š ň č č č
Ý áš á í é ť š í
ří ď ě ě é ř ý ří ý é úř á ú ě ě ř ář í ší ž í ř í í Í ř ý áš ě ů é í ď Í ř ý řá óš í áš í ý í ř š í á á ř ří ž ě ž ď š ě í í í á žá ý á Í ÍŽ Š Á Ó ř č í Í é ž é ž á í á á Ž ř ě ž ú á á č ě ě í ěž á í
Ť Ř Ď Á ž ÉÉ Ř Ú Ť É É ď Š Ě Ť ď É Ú ď ď šď Ě ď É É ď É É š ď š É Ě ď ÁŘ É É Ť ú Á Ě ď É É É ď ú ó Š É ó ď Ě É Ě ó Ť ď Ř É š š ď ó É É Ó Ť Ť Ť Š Ř č ď ň š ž Ž ú Á Ž ň Ž Ž š úč ň Ž Ž ú š ů úč ů Ž ú Š č