DĖL VIETINIO KURO ENERGETINIŲ DURPIŲ PLATESNIO PANAUDOJIMO LIETUVOS ŠILUMOS IR ELEKTROS ŪKYJE

Rozměr: px
Začít zobrazení ze stránky:

Download "DĖL VIETINIO KURO ENERGETINIŲ DURPIŲ PLATESNIO PANAUDOJIMO LIETUVOS ŠILUMOS IR ELEKTROS ŪKYJE"

Transkript

1 ANALITINĖ-KONSULTACINĖ PAŽYMA Sutarties Nr. 1/ m. kovo 19 d. Lietuvos energetikos konsultantų asociacija Asociacijos identifikavimo kodas P. Lukšio g. 5B, LT Vilnius, Lietuva. Tel: el. paštas: DĖL VIETINIO KURO ENERGETINIŲ DURPIŲ PLATESNIO PANAUDOJIMO LIETUVOS ŠILUMOS IR ELEKTROS ŪKYJE Darbo vadovas: dr. Valdas Lukoševičius Vilnius, 2014

2 TURINYS 1. Energetikai tinkamų durpių išteklių, esančių Lietuvoje, charakteristikos (potencialias, žaliavos ir transportavimo kaštai, energetiniai parametrai, kuro išgavimo sezoniškumas ir kt.) Trumpa durpių naudojimo Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje apžvalga, geroji praktika Durpių panaudojimo Lietuvoje esamo teisinio reglamentavimo apžvalga Durpių panaudojimo energijos gamybai Lietuvoje technologinių galimybių įvertinimas Energetinių durpių deginimo technologijos Technologiniai durpių deginimo ypatumai Energetikoje tinkamų naudoti durpių aplinkosauginių ir jų atsinaujinimo charakteristikų analizė Vietinių durpių panaudojimo energijai gaminti ekonominiai ir fiskaliniai aspektai Energetinių durpių reikšmė nacionalinei energetikai ir ekonomikai Vietinio kuro panaudojimo ekonominė ir fiskalinė nauda Finansinė metų ES paramos perspektyva Pasiūlymai Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai dėl platesnio durpių panaudojimo energijai gaminti, įvertinamas galimas kiekybinis panaudojimo potencialas Pasiūlymai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai dėl platesnio durpių panaudojimo energijai gaminti Pasiūlymai Lietuvos teisinei sistemai (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui ir t.t.) dėl durpių, kaip lėtai atsinaujinančio energetinio ištekliaus įteisinimo, arba prioriteto nustatymas, kaip vietinio išteklio Pasiūlymai durpių platesnio naudojimo skatinimui per valstybinio reguliavimo ir paramos priemones, įvertinant galimą riziką dėl neatitikimo Europos Sąjungos teisės aktams Rekomendacijos dėl durpių deginimo technologijų gerosios praktikos vystymo Lietuvoje pritaikymo.teisinės reguliacinės aplinkos pokyčiai, susiję su konkurencija šilumos ūkyje Priedai

3 1. ENERGETIKAI TINKAMŲ DURPIŲ IŠTEKLIŲ, ESANČIŲ LIETUVOJE, CHARAKTERISTIKOS (POTENCIALIAS, ŽALIAVOS IR TRANSPORTAVIMO KAŠTAI, ENERGETINIAI PARAMETRAI, KURO IŠGAVIMO SEZONIŠKUMAS IR KT.) Lietuvos durpynuose išgaunamos durpės skirstomos pagal susiskaidymo laipsnį į šviesias (viršutiniai durpyno klodai arba aukštapelkė) bei tamsias (apatiniai durpyno klodai arba žemapelkė). Šviesios durpės yra naudojamos daugiausiai augalininkystėje, o tamsios gali būti pritaikytos energetiniams poreikiams tenkinti. Priklausomai nuo energetinių durpių išgavimo būdo jos yra skirstomas į trupinines ir gabalines. Pramoninės energetikos poreikiams labiausia tinkama yra trupininė energetinė durpė. Kuro durpių (trupininių) bendrasis suvartojimas Lietuvoje nors ir augo pastaruosius du metus, tačiau bendra dešimties metų tendencija yra neigiama. Lietuvoje taip pat gaminami ir kuro durpių briketai bei granulės, tačiau ši produkcija yra skirta eksporto rinkoms. Energetinių durpių kasimas yra ribojamas klimatinių sąlygų, durpyno iškasimo lygio, naudojamos kasimo technikos ir kitų sąlygų, todėl metinis galimas patiekti durpių kiekis iš vietinių durpynų yra ribotas. Per 3-4 metus Lietuvos gamintojai investuodami į gamybos plėtrą gali pasiekti tūkst. t (0,9-1,1TWh) metinę kuro durpių gavybą. Detali informacija apie tamsių durpių išteklius Lietuvos durpynuose pateikiama Priede Nr.1. Itin reikšmingas durpių išgavimą lemiantis veiksnys yra klimatinės sąlygos. Vasaros metu, 1-2 mėnesių laikotarpyje yra nuimamas durpyno metinis sluoksnis, kurio storis sudaro apie 5-10 cm, ir sukraunamas į krūvas (karavanus). Iš šių dengtų plėvelėmis sandėliavimo vietų durpės gali būti transportuojamos užsakovams ištisus metus. Didžioji dalis stambiausių eksploatuojamų durpynų yra vakarinėje ir rytinėje šalies dalyje (Žr. Priedas Nr.2). Stambiausios durpių produkciją gaminančios ir/ar pardavinėjančios įmonės Lietuvoje yra UAB Klasmann-Deilmann grupė, UAB Durpeta, UAB Grasta ir UAB Sulinkiai. Visos jos veikia vakarų ir vidurio Lietuvoje. Kuro durpių transportavimo kaštai priklauso nuo jų apdirbimo būdo. Jei gaminamos durpių granulės ar briketai, tuomet jie be vargo gali būti transportuojami dideliais atstumais. Jei gaminama trupininė kuro durpė jos transportuojamas kiekis priklausys nuo tankio, kuris gali kisti labai plačiame diapazone nuo 250 iki 500 kg/m³ priklausomai nuo drėgmės kiekio ir durpių tipo. Skirtingose vietovėse susiformavusių durpių savybės skiriasi, nes priklauso nuo pelkynus sudariusių augmenijos rūšių, vandens pritekėjimų, patekusių į pirminę durpių biomasę mineralinių medžiagų sudėties. Durpių, kaip kuro, sudėtis yra apibrėžiama elementine sudėtimi, peleningumu (mineralinėmis medžiagomis), lakiosiomis medžiagomis, drėgmės (vandens) kiekiu. Vidutinio klimato zonai kuro durpių, kaip kuro gaminio, sudėtis: - peleningumas 3-7 %; - anglies (C) kiekis sausojoje masėje %; - vandenilis (H) 5-6 %; - azotas 0,6-3 %; - siera 0,1-1,5%; - deguonis %; 3

4 - naudojamosios masės drėgnumas: o trupininėse durpėse vidutiniškai %, o gabalinėse durpėse vidutiniškai 35 %, o durpių briketuose/granulėse vidutiniškai 10 %. Bendroje masėje 67-70% sudaro lakioji dalis (palyginimui medžio atliekose apie 85%). Kadangi durpės yra geologiniu požiūriu senesnis kuras nei mediena, durpėse yra kiek didesnis anglies/deguonies santykis (medienos jis yra 50-52% / 40-44%). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad durpėse yra didesni azoto ir sieros kiekiai (medienoje jų yra atitinkamai 0,2-0,6 % ir 0,1-0,2%). Pradinė lakiųjų medžiagų išsiskyrimo temperatūra yra C. Durpių užsiliepsnojimo temperatūra 225 C. Kuro durpių masės žemutinės šiluminės vertės dydžiai priklauso nuo durpių drėgnio: - gabalinių kuro durpių naudojamosios masės šiluminė vertė, drėgniui kintant nuo 38 % iki 60 % skiriasi nuo 11,9 MJ/kg iki maždaug 6,5 MJ/kg; - trupininio kuro naudojamos masės šiluminė vertė svyruoja tarp 8,0 ir 9,5 MJ/kg; - briketų naudojamos masės šiluminė vertė, drėgniui kintant nuo 13 % iki 16 % skiriasi nuo 17,6 MJ/kg iki 15,8 MJ/kg. Durpių kurui yra keliami techniniai reikalavimai pagal LST 1957, LST CEN/TS 15296, LST CEN/TS ir kitus standartus. Lietuvos rinkoje parduodamos kuro durpės privalo atitikti nurodytų standartų reikalavimus (taip pat žr. Priedas Nr.3), o pateiktų rodiklių ribines vertes galima traktuoti kaip minimalias ribines kokybiškos produkcijos sąvoką atitinkančias vertes. Apibendrinant galima pastebėti, kad durpių potencialas Lietuvoje yra pakankamas patenkinti apie 10-15% energetikos ūkio pirminių kuro resursų poreikių. Lietuvoje yra esami eksploatuojami durpynai, o veikiančios durpių gavybos įmonės yra sukaupusios reikiamą energetinių durpių išgavimo patirtį. Lietuviškų kuro durpių techniniai parametrai atitinka ES normas ir gali būti naudojami energijos gamybai. Atsižvelgiant į durpių deginimo specifiką yra tikslinga trupinines kuro durpes maišyti su biokuro ir ardyniniuose ar vedančio sluoksnio katiluose. Iki 30% durpių biokuro kuro mišinyje reikšmingos įtakos degimo procesui nedaro (A.Sudintas, KTU, 2013 m.) 2. TRUMPA DURPIŲ NAUDOJIMO EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE IR LIETUVOJE APŽVALGA, GEROJI PRAKTIKA Lyginant su kaimyninėmis šalimis (Estija 1,7 mlrd. t, Latvija 1,5 mlrd. t) Lietuvos ištekliai yra kuklesni. Bendras durpynų plotas Lietuvoje 646,04 tūkst. ha, tačiau eksploatuojama jų dalis sudaro vos 2,16 % šio ploto (14 tūkst. ha). Iš Lietuvoje išgaunamų durpių tik nedidelė dalis panaudojama kuro produkcijai. Durpės, kaip kuras, naudojamos ir kitose Europos Sąjungos bei kaimyninėse šalyse. Kuro durpių gavyba bei naudojimas energetikoje paplitęs šiaurinėje Europos dalyje. Lietuva yra viena iš mažiausiai durpių energijos gamybai sunaudojančių šalių Europoje. Tokią situaciją lemia: teisinis reguliavimas, nacionaliniai aplinkosauginiai reikalavimai, technologijų skvarba ir pan. Suomija Suomijoje beveik 1/3 viso šalies ploto arba apie 9,3 mln. ha žemės yra padengta durpynais. Tyrimai rodo, kad Suomijoje yra apie durpynų, o iš jų yra didesni nei 20 ha. Beveik 51 % šalies durpynų buvo nusausinti miškininkystei, 4 % žemdirbystei, 32 % yra pirminėje nepaliestoje būsenoje, 12 % yra saugomi ir 0.6 % (62000 ha) naudojami durpių 4

5 gavybai, tačiau šis skaičius mažėja apie 3000 ha kasmet. Ši pramonės šaka sukūrė tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų Suomijoje. Per metus vidutiniškai išgaunama 22 TWh kuro durpių. Šis kiekis per pastaruosius 20 metų dėl cikliškumo svyravo nuo 5 iki 37 TWh per metus. Suomijoje yra 60 didesnių kogeneracinių jėgainių, kuriose šis kuras naudojamas šilumos ir elektros gamybai. Privačių jėgainių, kurių galia yra MWšil, suminė galia sudaro daugiau nei 7000 MWšil. Valstybei priklausančios jėgainės sunaudoja apie 10 TWh, pramonė 6,8 TWh, vandens šildymo katilai 8,1TWh, centralizuoto šildymo jėgainės 1,6 TWh. Naudojant kuro durpes Suomijoje pagaminama apie 5-6 % viso energijos poreikio. Per pastarąjį dešimtmetį metinis kuro durpių naudojimas Suomijoje buvo TWh. Skaičiuojama, kad durpių naudojimas energetikoje 2020 metais sieks TWh, įskaitant skysto kuro gamybą transportui panaudojant Fischer -Tropsch sintezę (1 TWh). Tokio vertinimo pagrindas yra naujų jėgainių, net ir įvertinus medienos ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo padidėjimą, kuris numatytas pagal klimato ir energetikos strategiją. Durpių deginimas su kitomis kuro rūšimis, skatina atsinaujinančių energijos išteklių biokuro naudojimą. Esamos jėgainės daugiausia naudoja biokurą, o durpes kaip papildomą kurą. Kita vertus strategiškai nustatyta, jog durpių pakeitimas akmens anglimi ar kitu fosilinės kilmės kuru negalimas, nors realybėje kartais to nėra paisoma. Anglis naudojama tik dėl riboto durpių prieinamumo ir mažesnės rinkos kainos. Energija, pagaminta iš durpių, yra apmokestinama CO2 emisijos mokesčiu. Šio mokesčio taikymas yra pagrindinė priežastis, kodėl mažėja durpių naudojimas energijos gamybai didžiosiose jėgainėse. Tačiau, padidinus mokesčius už deginamas durpes į Suomiją pradėta importuoti pigesnes akmens anglis iš Rusijos, kurių tarša yra dar didesnė, todėl mokestinę sistemą ateityje yra numatoma peržiūrėti. Nors Suomijoje CO2 emisijai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir kitose ES šalyse, tačiau reikalavimai nuotekų vandeniui iš durpynų kur kas griežtesni tai apsunkina durpynų plėtra. Airija Nuo 1950 m. naudojant durpes buvo gaminama elektros energija Airijije. Durpynai apima 1,35 milijono hektarų, o tai yra apie 1/6 visos šalies ploto. Pagal durpynų užimamą plotą tai 4 šalis pasaulyje. Naudojant durpes pagaminama apie 4-6 % pirminių energijos poreikių (TPER) ir apie 2-3 % viso energijos poreikio, tačiau tai sudaro net 38 % vietinių energijos išteklių arba 260 ktoe. Siekiama panaudoti iki 30% durpių maišant jas su įprastu biokuru. Airija, kaip ir Suomija durpes naudoja kogeneracinėse jėgainėse. Durpių gavyba daugiausia darbo vietų sukuria mažuose kaimeliuose, rečiau gyvenamuose regionuose, todėl tai itin svarbus pajamų šaltinis vietiniams rečiau apgyvendintų teritorijų žmonėms. Durpių panaudojimas elektros gamybai Airijoje kainuoja brangiau, nei naudojant kitas kuro rūšis, pvz., gamtines dujas ar anglį (pažymėtina, kad elektros kaina pagaminama deginant durpes, svyruoja priklausomai nuo konkrečios elektrinės) m. su Europos Komisijoje buvo suderinta schema ( public service obligation arba PSO, o lietuviškas atitikmuo VIAP viešuosius interesus atitinkanti paslauga), pagal kurią durpių naudojimas elektros gamybai yra finansiškai remiamas elektros vartotojų. Valstybinė elektros įmonė ESB fiksuota rinką atitinkančia kaina - superka elektros energiją, kuri elektrinėse pagaminama deginant durpes. Subsidijos kaina sudaro apie 60 mln. eurų per metus ir ji įskaičiuojama į elektros tarifą, ją padengia elektros vartotojai. Kiekvienas vartotojas per metus vidutiniškai sumoka papildomai apie 50 eurų. Ši schema galios iki 2015 m. vienai iš elektrinių ir iki 2019 m. likusioms dviem 5

6 durpes deginančioms elektrinėms. Nenumatoma prašyti pratęsti paramos schemos galiojimo, pasibaigus nustatytam terminui, ypač dėl pasikeitusio nacionalinio ir ES reguliavimo (valstybės pagalbos taisyklių sugriežtinimas ir kita) bei aukštesnių aplinkos apsaugos reikalavimų (CO2 išmetimų ribojimai, emisijų prekybos schema). Išnaudoti durpynai panaudojami vėjo jėgainių parkams. Taip pat nagrinėjama galimybė buvusiuose durpynuose ateityje įrengti CO2 saugyklas ( carbon sinks ). Didžioji Britanija Nors Didžiojoje Britanijoje (Škotijoje) durpynai sudaro net 1,9 milijono hektarų arba 10,4 % viso ploto, tačiau durpių naudojimas energijos gamybai pastebimas tik namų ūkiuose. Didžioji durpių gavybos dalis nukreipta į agro durpes. Švedija Švedijoje yra net 6,3 milijonų hektarų durpynų arba 15 % viso ploto, kuriuose durpių sluoksnis didesnis nei 30 cm. Skaičiuojama, jog Švedijoje yra net 0,35 mln. ha kuro durpių gavybai tinkamų plotų. Šalyje išgaunamų kuro durpių dalis sudaro 60 %. Vidutiniškai pagaminama apie 2,0 TWh kuro durpių energijos per metus, tačiau poreikis siekia 3,5 TWh, todėl reikiamas kiekis yra importuojamas. Naudojant kuro durpes pagaminama apie 6 % elektros bei apie 5 % visos reikiamos šilumos energijos. Toks kuro durpių kiekis bendrame šalies kuro balanse leidžia pasiekti keliamus aplinkosauginius reikalavimus. Nors kuro durpės yra labai svarbus Švedijos saugumo ir ekonomiškai konkurencingas energijos tiekimo užtikrinimo faktorius, tačiau didesnis jų naudojimas energijos gamybai nėra skatinamas dėl aplinkosauginių priežasčių. Latvija Latvijoje durpės užima apie 10,7 % viso šalies ploto. Bendras suminis durpių kiekis siekia 1500 milijonus tonų, tame tarpe ir 230 milijonų tonų kuro durpių, tinkamų energijos gamybai. Didžioji dalis kasmet išgaunamų durpių, skirtų energiniams poreikiams, yra eksportuojamos į Estiją, kuri savo energijos gamybai plačiai naudoja vietinius išteklius. Kuro durpių naudojimas Latvijoje yra tik namų ūkiuose ir sudaro apie 0,04% viso Latvijos energijos balanso metais pakeisti teisės aktai nulėmė staigų kuro durpių naudojimo sumažėjimą. Estija Estijoje yra 9836 durpynai, jie užima km 2 (23,3 % Estijos ploto). Iš viso Estijoje yra 37 įmonės, kasančios durpes, 7 iš jų kasa durpes energijos gamybai. Kuro durpės bendrame energijos balanse sudaro iki 5 % bendrųjų išteklių, todėl tai labai svarbus šaltinis energetinio saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimui. Lietuva Nors kuro durpės Lietuvoje jau seniai žinomas kuras, tačiau didesnės galios durpes deginančių įrenginių pastaruoju laiku nebuvo statoma. Santykinai pigus importuojamas kuras (dujos, mazutas, kiti naftos produktai) bei paprastesnė jų panaudojimo technologija lėmė būtent importuojamo kuro naudojimo plėtrą. 6

7 Tačiau pastaruoju metu plečiantis biokuro (medienos naudojimui) statomos naujos vandens šildymo bei kogeneracinės jėgainės, kurių kuro balansą visiškai arba iš dalies sudaro ir kuro durpės (Lentelė 2.1). Lentelė 2.1. Durpes deginantys įrenginiai Lietuvoje Objektas Bendra galia, MW Galima durpių dalis kuro balanse % Lorizon energy, Kaunas % Kauno energija, Ežerėlio RK, Kauno raj. 4 30% Raseinių šilumos tinklai, Raseinių RK, Raseiniai % Fortum Klaipėda, Klaipėda 80 5% Rokiškio komunalininkas, Juodupės katilinė 0,5 100% Visuose įrenginiuose yra naudojama ardyninė pakuros sistema, išskyrus Raseinių ir Juodupės katilines, kur įrengti katilai su verdančio sluoksnio pakura. Lietuvos šilumos tiekėjai dėl sektoriaus reguliavimo niuansų nėra ekonomiškai suinteresuoti pigaus kuro naudojimu ir papildomomis investicijomis į turimą ūkį, todėl energetinių durpių naudojimo apimtys šiame sektoriuje kol kas gana ribotos. Kaip matyti iš 2-1 lentelės, 2 iš 4 paminėtų objektų yra priskiriami nepriklausomų šilumos gamintojų kategorijai, kurie yra suinteresuoti gaminti pigesnę šilumą, kadangi taip įgauna konkurencinį pranašumą. 3. DURPIŲ PANAUDOJIMO LIETUVOJE ESAMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO APŽVALGA Lietuvos Respublikoje energetikos sektoriaus veiklą reguliuoja šie pagrindiniai teisės aktai: Energetikos įstatymas, Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, Šilumos ūkio įstatymas, Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatymas ir t.t. Poįstatyminiai teisės aktai nustato įstatymų nuostatų vykdymo būdus ir priemones - tai Vyriausybės ir ministerijų programos, planai, normos, reikalavimai, taisyklės, reglamentai ir kitos normos, o jų konkrečios nuostatos priklauso nuo pagrindiniuose teisės aktuose suformuluotų gairių. Valstybės įstatymų rengimui ir jų koregavimui didelę įtaką turi Europos Sąjungos Direktyvų nuostatos bei Vyriausybės programa. Energetikos įstatymas Energetikos įstatymas apibrėžia bendrą energetikos veiklą, taip pat ir energetikos plėtojimo ir reguliavimą. Šis teisės aktas reglamentuoja ir efektyvų energijos bei energijos resursų vartojimą. Durpės įstatyme traktuojamos kaip vietinis kuras. Energetikos įstatyme numatytos nuostatos, kurios numato naudoti vietinius bei atsinaujinančius energijos išteklius, žr. pvz. 3 straipsnis. Bendrieji energetikos veiklos tikslai - 8) vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra. 4 str.3. Priimdamos sprendimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, atliekančios energetikos veiklos valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, pagal kompetenciją skatina vietinių ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir vartojimą. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (toliau NENS) tai pagrindinis energetikos srities teisinis dokumentas, kuriame apibrėžiama Lietuvos Respublikos energetikos ilgalaikiai 7

8 tikslai ir jų įgyvendinimo planai. Svarbiausias Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslas užtikrinti energetinę nepriklausomybę iki 2020 m. bei sustiprinti valstybės energetinį saugumą ir stabilumą. Strategijoje taip pat atsispindi ir Europos Sąjungos politika energetikos sektoriuje, ji susieta su LR Vyriausybės programa. NEPS numatoma didinti nepriklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų. Šiam tikslui pasiekti didinamas vietinių išteklių: durpių kuras, biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių, naudojimas. 4-asis punktas įvardija vieną pagrindinių siekių Lietuvos energetikai: Siekiant, kad Lietuva būtų visavertė Europos Sąjungos (toliau ES) valstybė narė, šalies energetika turi būti visiškai integruota į Europos energetines sistemas, o pati šalis turėti pakankamai vietinių pajėgumų patenkinti savo energijos poreikius ir būti pajėgi dalyvauti ir konkuruoti bendrose ES energijos rinkose, efektyviai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis energetikos srityje.. Šiam siekiui įgyvendinti reikia didinti vietinio kuro panaudojimą. Strategijoje yra pažymima, kad energetinė nepriklausomybė. Lietuvos energijos poreikis bus patenkinamas naudojant vietinius ir diversifikuotus energijos išteklius. Tai yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti patikimą energetinės sistemos funkcionavimą ir užkirsti kelią galimiems energijos tiekimo sutrikimams. Kaip ir ankstesnių metų Nacionalinėse nepriklausomos energetikos strategijose, vietiniai ištekliai išlieka svarbūs energetiniai nepriklausomybei. Tačiau vietinių kuro išteklių sąvoka nėra tiksliai apibrėžiama, kaip nenurodomas ir vietinių išteklių panaudojimo planas ar konkretesni tikslai. Šilumos ūkio įstatymas Šilumos ūkio įstatymas apibrėžia šilumos ūkio subjektų veiklą, tarpusavio ryšius ir atsakomybę, taip pat nusako jų santykius su šilumos vartotojais. Įstatymas iš esmės reglamentuoja šilumos ūkio restruktūrizaciją, valdymo pasikeitimus. Įstatymo tikslas ne tik mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, bet ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir ginti šilumos vartotojų teises, didinti konkurenciją šilumos ūkyje. Šilumos ūkio įstatyme numatomos nuostatos, kuriomis būtina skatinti vietinių išteklių, tuo pačiu ir kuro durpių bei biokuro, deginimą šilumą gaminančiose vietinėse katilinėse, o taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą - tai reglamentuoja 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai 5) gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija Nacionalinė darnaus vystymosi strategija nustato tikslus ir prioritetus vadovaudamasi nacionaliniais interesais, jau parengtais strateginiais dokumentais, taip pat Jungtinių Tautų ir jau minėtos 2006 metais atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos nuostatomis. Joje numatomi pagrindiniai Lietuvos vystymosi tikslai ir uždaviniai, tenkinantys darnų santykį tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų bei sudarantys galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų. Kaip energetikos šakos galimybė 48 punkte nurodoma vietinio kuro, tame tarpe ir durpių platesnis panaudojimas siekiant sumažinti gamtinių dujų importą. Ši nuostata naudojama ir NENS. 8

9 Valstybės ilgalaikės raidos strategija Vizija. Energetikos srityje pagrindinės nuostatos ir valstybės veiksmų kryptys kurti šalies energetikos politiką atsižvelgiant į pagrindinius ES energetikos politikos aspektus bei vyraujančias pasaulio energetikos raidos tendencijas, parengti reikiamą teisės bazę ir sukurti atitinkamas energetikos valdymo bei reguliavimo institucijas, numatyti energetikos politikos įgyvendinimo būdus, remiantis šalies energetikos sektorių tolygios raidos scenarijų detalia analize, optimizacijos skaičiavimais ir sukaupta bei susisteminta statistine informacija, siekiant užtikrinti šalies energetikos gyvybingumą, ekonominį konkurencingumą, patikimumą, energijos vartojimo veiksmingumą ir kuo mažesnę žalą aplinkai. Kaip vienas iš uždavinių vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo srityje nurodoma ekonominėmis, teisinėmis bei organizacinėmis priemonėmis skatinti medienos, buitinių bei žemės ūkio atliekų ir kitų vietinių kuro rūšių vartojimą. Suformuota Valstybės misija: Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis valstybė turi užtikrinti kuo geresnę gamtos išteklių apsaugą, efektyvesnį ir taupesnį jų naudojimą. Mokesčiai už išteklius turi būti pertvarkyti taip, kad jų dydis priklausytų ne tik nuo sunaudotų išteklių kiekio, bet ir naudojimo efektyvumo. Valstybė turi visokeriopai remti kuo platesnį vietinių atsinaujinančių išteklių naudojimą ir atliekų perdirbimą. Savivaldybėms turi būti suteikta daugiau teisių disponuoti jų teritorijoje esančiais gamtos ištekliais. Itin daug dėmesio turės būti skiriama efektyvesniam energijos išteklių naudojimui. Atsinaujinančių išteklių energija iki 2020 metų turi sudaryti 23 % visos suvartojamos energijos. Turi būti sukurta reikiama teisinė bazė ir teikiama visokeriopa parama energetiniams poreikiams skirtam žemės ūkiui vystyti.. Iškeliamas uždavinys skatinti vietinio kuro naudojimo efektyvumą: Išanalizuoti teisines ir finansines sąlygas, kurios užtikrintų efektyvią energijos gamybą, naudojant vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius.. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2009/28/EB (dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją) Šioje Europos Sąjungos direktyvoje šalims narėms keliami tikslai energetikoje naudoti atsinaujinančius energijos ir vietinius išteklius, mažinant importuojamo kuro poreikį. Taip pat direktyva skatina mažesnių biokuro katilinių statybą: Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo saugumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Didžioji dalis direktyvoje numatytų energetikos vystymo tikslų perkelta į NENS. Durpių, kaip vietinio kuro, naudojimas ir jo efektyvumo didinimas yra numatytas visuose analizuotuose teisės aktuose, tačiau detalesnis šio kuro naudojimo gairės, apimtys, sąlygos ar už tai atsakingos institucijos konkrečiai nėra aptariamos. 9

10 4. DURPIŲ PANAUDOJIMO ENERGIJOS GAMYBAI LIETUVOJE TECHNOLOGINIŲ GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS 4.1. Energetinių durpių deginimo technologijos Lietuvoje labiausiai paplitusios kieto kuro deginimo technologijos yra ardyninė pakura ir verdančio sluoksnio pakura, nors pastarųjų yra tik keletas. Įvertinus tai, kad Lietuvoje vyksta perėjimo nuo dujinio ir skysto kuro prie kietojo kuro etapas, susiformavo įmonės, galinčios pasiūlyti vietoje sukonstruotus ir pagamintus energetinius įrenginius, todėl būtų nesunku juos pritaikyti ir vietinių kuro durpių panaudojimui. Didesnės galios (>10 MW) energijos gamybos įrenginiuose yra tikslinga deginti trupinines kuro durpes mišinyje su biokuru verdančio sluoksnio katiluose. Naudojant katilus su verdančio sluoksnio pakuromis, specialiai pritaikytus deginti ir durpes, juose galima deginti ir 100 % durpių, nemaišant arba įmaišant tik nedidelius kiekius medienos skiedrų ar pjuvenų. Vienas iš verdančio sluoksnio technologijos privalumų yra galimybė deginti skirtingų rūšių prastos kokybės kurą, kartu sumažinant pavojingų į orą išmetamų teršalų kiekį. Mažos galios katilinėse, kuriose kuro durpių dalis gali siekti iki 100 % paprastai degimas vykdomas sluoksnyje ant įvairiais būdais judinamų ardynų. Naudojant ardyninius katilus, galima deginti vien tik durpes, tačiau sunkiau palaikomas norimas degimo režimas. Šiuose katiluose geriausia deginti durpių ir biokuro mišinius, ypač tais atvejais, kai ardyniniai katilai iš anksto nebuvo numatyti durpių deginimui. Kokybiškam degimo režimui užtikrinti durpes ir biokurą patartina maišyti santykiu 30 % durpių ir 70 % biokuro. Tikslingiausia naudoti gabalines durpes. Dulkių fakelas arba erdvinis deginimas ši technologija dažniausiai naudojama didelės galios katilinėse ir labiausiai paplitusi anglies dulkių deginimui. Katiluose naudojama tiesioginio degimo technologija. Durpės prieš deginimą yra padžiovinamo, sumalamos atskirai esančiuose malūnuose ar kituose smulkinimo įrenginiuose ir dulkių pavidalu įpučiamos į katilo kūryklą, kur jos sudeginamos. Kartais durpės džiovinamos (kartu ir malamos) pačioje katilo kūryklos erdvėje ar specialiuose šachtose, iš kurių durpių dulkės patenka tiesiai į kietojo kuro degiklį. Durpių deginimas dulkių pavidalu naudojamas didelės galios katiluose, kada kitus deginimo būdus tampa sudėtinga naudoti. Ši technologija Lietuvoje nėra naudojama, tačiau svarstant galimybes didžiuosiuose miestuose rekonstruoti energetinius ūkius, ši technologinė alternatyva yra svarstoma. 4.1 Lentelė. Skirtingų kuro deginimo technologijų palyginimas Pakuros tipas Privalumai Trūkumai Ardyninė pakura - Galimybė deginti labai platų kuro ar atliekų asortimentą. - Nedidelės eksploatacinės išlaidos. - Paprasta priežiūra. - Technologija yra patikima ir plačiai naudojama. - Galima deginti nesmulkintas medžiagas, todėl sumažėja - Žaliava turi būti panašaus kaloringumo ir pakankamai sausa. - Dažnai dėl nevienodų kuro parametrų kuras nevisiškai sudeginamas. - Dirbant ne pilnu pajėgumu galima didelė aplinkos tarša. 10

11 Pakuros tipas Privalumai Trūkumai reikalingų investicijų kiekis. Verdančio sluoksnio pakura - Aukštas efektyvumas. - Mažesni nei ardyninių katilų gabaritai - Lankstumas kuro pokyčiams. - Geresni aplinkosauginiai rodikliai (mažesni CO ir NOx išmetimai). - Dėl žemos kūryklos temperatūros išvengiama šlakavimosi. - Paprastas valdymas, automatinis paleidimas. - Degimo metu suodžiai nėra lipnūs, todėl mažiau užneša sistemos paviršius. - Aukštas patikimumas, nes nėra judančių dalių kūrykloje - Galima deginti ir drėgnas medžiagas. - Papildomos sąnaudos smėliui. - Didesnės energijos sąnaudos pirminio oro ventiliatoriui. - Nedegių priemaišų susikaupimas tarp purkštuvų. - Reikalinga papildoma smėlio atsijojimo prieš kaminą įranga. - Reikalinga įranga žaliavos smulkinimui. Dideliuose durpes deginančiuose įrenginiuose numatomos specialios dūmų valymo sistemos. Dūmų valymo sistemą paprastai sudaro pusiau sauso dūmų valymo įrenginiai, kuriuose kaip reagentai naudojamos gesintos kalkės ir aktyvuota anglis, rankovinis filtras, selektyvinio nekatalitinio NOx redukavimo sistemos. Pusiau sauso dūmų valymo įrenginiai paprastai naudojami rūgštinėms dujoms (HCl, HF, SO2) surinkti, o selektyvaus nekatalitinio valymo sistema - azoto oksidų emisijoms mažinti. Rankoviniais filtrais surenkami lakieji pelenai ir kietosios dalelės (nepilnai sudegusi kuro dalis - nesudegę angliavandeniliai, kokso dalelės, suodžiai, neorganiniai kuro junginiai) iš dūmų. Nepilno degimo produktai susidaro dėl tinkamai nesubalansuoto degimo proceso, paprastai dėl deguonies deficito degimo kameroje arba atskirose jos zonose. Tinkamai organizavus degimą kieto kuro dūmuose lieka daugiausiai iš nedegių medžiagų sudaryti pelenai. Mažesniuose įrenginiuose (<20MW), kur numatoma deginti kuro mišinius su durpėmis papildomi dūmų valymo sprendiniai nėra numatomi. Atliekant dūmų sklaidos skaičiavimus papildomai yra įvertinama SOx sklaida Technologiniai durpių deginimo ypatumai Durpių pelenų lydymasis Vienas iš svarbiausių ypatumų deginant durpes žemesnė durpių pelenų lydymosi temperatūra, lyginant su medienos kuru. Dažnai pasitaiko durpynų, kuriuose išgautų kuro durpių pelenai lydosi esant itin žemai temperatūrai. Deginat tokias durpes ant įvairių ardynų, ypač nejudančių susidaro tirštas šlako sluoksnis, kurį pašalinti būna itin sunku. Tokiame šlake esančios agresyvios cheminės medžiagos greitai suardo katilo sieneles bei patį ardyną. Durpių pelenai pradeda deformuotis prie C, suminkštėja prie C, lydosi prie C. 11

12 Yra keli būdai, kaip išvengti pelenų lydymosi. Vienas būdas, kuris dažniau taikomas verdančio sluoksnio kūryklose, yra pridėti sunkiai besilydančių priedų į kurą, pvz., Ca junginių, klinčių ar kitame pavidale. Tada pelenų lydymosi temperatūra pasidaro aukštesnė. Be to, Ca junginiai jungiasi su sieros junginiais, juos surišdami į kietąsias daleles gipso ar kitų druskų pavidalu. Šios dalelės šalinamos su pelenais arba sugaudomos kietųjų dalelių gaudymo įrenginiuose. Norint sumažinti ar pilnai išvengti durpių pelenų lydymosi, reikia naudoti degimo produktų recirkuliaciją degimo zonų temperatūros reguliavimui. Jei techninės priemonės leidžia, galima sudaryti pakopinį degimo režimą, nes tai taip pat sumažina degimo zonų temperatūras. Šių priemonių pakanka, kad temperatūra neviršytų C ir taip galima išvengti pelenų lydymosi deginant durpių kurą. Korozijos procesai deginant durpes Deginant durpes jose esanti siera yra korozijos priežastis: dėl liepsnoje besiformuojančių H2S (aukštatemperatūrinė korozija) ir dėl SO3 (žematemperatūrinė korozija). Aukštatemperatūrinės korozijos išvengiama, jeigu degimas vyksta inertinėmis medžiagomis dengtoje pakuroje, pvz., dengtoje karščiui atspariu mūru, betonu. Sieros vandenilis, susidaręs zonose su deguonies trūkumu, toliau, įpūtus antrinį orą išdega. Didžioji dalis sieros oksiduojasi į SO2 ir tik nedidelė jos dalis suformuoja SO3. Šis jungiasi su vandens garais ir sudaro sieros rūgštį, kuri yra pagrindinė žematemperatūrinės korozijos priežastimi. Kuo daugiau sieros yra kure, tuo prie aukštesnės temperatūros prasideda šios rūgšties kondensacija ant katilo paviršių, taigi ir korozija. Praktiškai, dėl mažų sieros kiekių įprastinėse kuro rūšyse, tame tarpe ir durpėse, sukėlus grįžtamo į katilą vandens temperatūrą, žematemperatūrinės korozijos katile galima išvengti. Jeigu katilinėje, kurioje deginamas durpių kuras, yra įrengiamas kondensacinis ekonomaizeris, t.y. jame bus pasiekta vandens garų kondensacija, rekomenduojama su dūmais kontaktuojančius paviršius gaminti iš chloro korozijai atsparaus plieno. Kadangi tiek SO3, tiek HCl gerai tirpūs vandenyje, šie junginiai kondensaciniame ekonomaizeryje apie % pašalinami iš degimo produktų ir tolimesniuose įrenginiuose korozijos nesukelia. Kondensaciniame ekonomaizeryje purškiamas cirkuliuojantis vanduo turi būti neutralizuojamas, tada pilnai užkertamas kelias korozijai šio vandens kontūre. Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad su durpių deginimu susijusios problemos ir jų sprendimo būdai yra gerai žinomi, tačiau šie aspektai turėtų būti įvertinti jau katilinių projektavimo ir statybos etapuose. Siekiant platesnio kuro durpių panaudojimo Lietuvos energetikoje pirmiausiai turi būti įgyvendintos priemonės, skatinančios jų naudojimą, o tuomet ir nauji ar rekonstruojami įrenginiai bus atitinkami specifikuoti ir adaptuoti durpių ar kelių kuro rūšių naudojimui. 5. ENERGETIKOJE TINKAMŲ NAUDOTI DURPIŲ APLINKOSAUGINIŲ IR JŲ ATSINAUJINIMO CHARAKTERISTIKŲ ANALIZĖ Lietuvoje taikomi durpių, kaip vieno iš kietojo kuro rūšių, deginimui keliami aplinkosauginiai reikalavimai priklauso nuo katilinės galios ir apima pagrindinių į aplinką išmetamų teršalų koncentracijos ištekančiuose dūmuose ribojimą. Įrenginiai pagal galią skirstomi: mažos galios iki 50 MW ir didelės galios daugiau nei 50 MW. 12

13 Aplinkosauginiai reikalavimai mažiems įrenginiams Deginant durpes, taikomos tokios pat aplinkosauginės normos kaip ir kitam kietajam kurui, tačiau šių normų dydis priklauso nuo katilo galios. Katilams, kurių galia nesiekia 50 MW, arba katilų junginiams, dirbantiems į bendrą kaminą ir kurių suminė galia nesiekia 50 MW, taikomi LAND normų reikalavimai. SO2 koncentracija degimo produktuose neturi viršyti ribinės vertės (RV) 2000 mg/m³. Tokia koncentracija užtikrinama, jeigu kure esančios sieros kiekis neviršija 1 %. Deginant Lietuvos durpes, ši reikalavimas paprastai yra tenkinamas, todėl papildomos priemonės SO2 koncentracijai mažinti nėra reikalingos. NOx koncentracijos ribinė vertė yra 650 mg/m³. Deginant įprastines kuro durpes ši vertė dažniausiai nėra viršijama. Atskirais atvejais gali pakliūti žaliava su padidintu azoto kiekiu iš vietovių, kur durpės užterštos azoto pagrindo trąšomis arba durpių kuras atkeliavo iš durpynų, kuriuose augo azotą kaupiantys augalai, tačiau Lietuvoje tai nėra būdinga. CO koncentracijos RV sudaro nuo 1000 iki 2000 mg/m³, priklausomai nuo įrenginio galios ir įvedimo į eksploataciją datos. Šiuolaikiniai, modernios konstrukcijos katilai degina kurą esant CO reikšmėms arti 0 mg/m³. Net ir seno tipo katilai, kurie buvo įrengiami prieš metų, šiuo reikalavimus gali tenkinti. Kietųjų dalelių (KD) ribinės vertės yra nuo 300 iki 700 mg/m³, priklausomai nuo įrenginio galios ir įvedimo į eksploataciją datos. Šios RV gali būti pasiekiamos įrengiant išcentrinius kietųjų dalelių gaudymo įrenginius multiciklonus. Kokybiški, tinkamai sukonstruoti įrenginiai pajėgūs užtikrinti reikiamas ribines vertes. Išimtį gali sudaryti atvejai, kada deginamas labai smulkus kuras, kuris suformuoja mažų matmenų pelenų daleles. Multiciklonų efektyvumas smarkiai mažėja, kada pelenų dalelės mažesnės nei dešimtys mikronų. Tačiau, įrengus recirkuliacijos ventiliatorių, kuriuo užtikrinamas pastoviai didelis degimo produktų srauto per multicikloną greitis, šie reikalavimai paprastai yra tenkinami. Kitas dūmų valymo metodas šiandien plintantis kietojo kuro katilinėse kondensaciniai ekonomaizeriai. Juose degimo produktų srautas plaunamas vandens srautu. Šiuose ekonomaizeriuose išgaudomos ir pačios smulkiausios pelenų dalelės, todėl KD koncentracija degimo produktuose neviršija mg/m³. Taigi, durpių deginimas katiluose (arba prie vieno kamino prijungtų katilų grupėse suminės galios) iki 50 MW leidžia užtikrinti aplinkos taršos normų LAND keliamus reikalavimus. Aplinkosauginiai reikalavimai dideliems įrenginiams Durpių deginimą virš 50 MW galios katiluose reglamentuoja didelių kurą deginančių įrenginių (DKDĮ) normos (direktyvos 2001/80/EB pagrindu). Naujoji 2010/75/ES Pramoninių išmetamų teršalų (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės TIPK) direktyva taikoma sukeliančiai taršą pramoninei veiklai. Viena iš reglamentavimo sričių yra dideli kurą deginantys įrenginiai (DKDĮ). Pagal šios direktyvos nuostatas direktyvos reikalavimai į nacionalinį LR teisės aktą perkelti 2013 m. balandžio 10 d. AM ministro įsakymu Dėl išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir specialiųjų reikalavimų dideliems kurą deginantiems įrenginiams patvirtinimo. Naujoji direktyva 2010/75/ES nuo 2016 m. sausio 1 d nustato naujas, sugriežtintas išmetamų iš didelių kurą deginančių įrenginių (DKDĮ) teršalų ribines vertes. Naujosios TIPK direktyvos prieduose ribinės išmetimų vertės yra pateiktos kiekvienai kuro rūšiai ir diferencijuotos pagal įrenginio nominalią šiluminę galią ir deginamą kurą. Nominalioji šiluminė galia apskaičiuojama kaip prie vieno dūmtraukio prijungtų katilų galių suma, tačiau neskaičiuojami mažesnės nei 15 MW galios katilai. 13

14 SO2 koncentracijos ribinės vertės yra sugriežtinamos kietajam kurui, t.y. tiek medienai tiek ir durpėms. Tačiau daliai durpes deginančių įrenginių šios ribinės vertės gali būti pasiekiamo tik įdiegus papildomus dūmų nusierinimo įrenginius. Tai gali neigiamai paveikti jų naudojimą didelės galios elektrinėse. Analogiškai, dėl sugriežtintų NOx išmetimo normų didelėms kurą deginančioms jėgainėms, deginant durpes, kaip ir kitas augalinės kilmės kuro rūšis, gali tekti įrengti specialias dūmų denitrifikavimo sistemas. Tai gali riboti durpių kuro panaudojimą dideliuose energetikos įrenginiuose. CO koncentracijos ribinės vertės biomasei bei durpėms direktyvoje 2010/75/ES nėra nurodytos. Anglies viendeginio išmetimų normavimas kol kas nėra nustatytas ir nacionaliniais teisės aktais. Kietųjų dalelių ribinės vertės labai griežtos visoms kietojo kuro rūšims, todėl deginant bet kurį kurą turės būti naudojami efektyvesni dūmų valymo nuo kietųjų dalelių įrenginiai didesnėse jėgainėse panaudojant elektrostatinius filtrus su dūmų praplovimu, o mažesnėse katilinėse turės būti įrengiami audekliniai (tekstiliniai, rankoviniai) filtrai, skruberiai ar pan. Lentelė 5.1. Esamų ir nuo 2016 m. įsigaliosiančios oro taršos ribinės vertės (RV), pagal DKDĮ normų 1,2,3,4,5,6 priedų A dalyse pateiktas RV Nominalus šiluminis našumas, MW SO2 NOx CO KD DKDĮ taisyklės nuo , mg/nm > direktyva 2010/75/ES nuo , mg/nm > /75/ES įrenginiams, statytiems po , mg/nm (250 FB) (200 FB) > (200 FB) Durpių kuro naudojimui katiluose ar katilų junginiuose iki 50 MW galios apribojimų ar didesnių investicijų dėl ribinių teršalų koncentracijų viršijimo neturėtų susidaryti. Visai atvejais, jeigu naudojamas tinkamas ir kokybiškas deginimo įrenginys, galima pasiekti koncentracijas, mažesnes už LAND nustatytas ribines vertes. Dideliems kurą deginantiems įrenginiams nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja naujos, labai griežtos normos. Todėl reikės taikyti specialias taršą mažinančias priemones visų kuro rūšių katilams, tame tarpe naudojantiems ir durpių kurą. Teršalų ribinių verčių reikalavimai durpių kurui artimi kaip ir kietajam biokurui. Įvertinant tam tikras lengvatas apskaitant CO2 emisijas, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės sistemos tvarką, įvertinant teršalų ribines vertes, greičiausiai durpių kurą būtų palankiausia naudoti naujuose katiluose iki 20 MW galios arba mišinyje su biokuru jau 14

15 eksploatuojamuose ar naujuose katiluose iki 50 MW galios. Durpių, kaip ir kitų kietojo kuro rūšių naudojimo perspektyvas didelės galios jėgainėse lems investicijų ir eksploatavimo sąnaudų optimizavimo motyvai. Europos Sąjungos teisinė bazė kol kas durpes traktuoja, kaip iškastinį kurą ir joms sudegus išmetamą anglies dvideginį priskiria prie to kiekio, kuris daro įtaką globalaus klimato pokyčiams. Atskirų šalių bandymai traktuoti durpes, kaip lėtai atsinaujinantį kurą ar pan., kol kas neatsispindi pritarimo ES teisėkūroje. Įvertinant, kad dėl didžiulių ir vienašališkų ES įsipareigojimų mažinti CO2 išmetimus, šalių narių energetika ir pramonė tampa mažiau konkurencingos pasaulinėse rinkose, pastaruoju metu dedama pastangų keisti šį požiūrį ir tame kontekste gali keistis durpių, kaip neatsinaujinančio kuro statusas. 15

16 6. VIETINIŲ DURPIŲ PANAUDOJIMO ENERGIJAI GAMINTI EKONOMINIAI IR FISKALINIAI ASPEKTAI 6.1. Energetinių durpių reikšmė nacionalinei energetikai ir ekonomikai Durpių ir medienos biomasės panaudojimas vandens šildymo ar kogeneracinėse jėgainėse pagerintų nacionalinę ekonomiką, prekybos balansą ir energetinį saugumą. Šis vietinis kuras gali padėti sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir elektros energijos bei suteikia galimybes gauti pajamų vietos bendruomenėms. Vietinio kuro durpių naudojimo plėtra leistų sukurti nutolusiuose rajonuose naujų darbo vietų ir pagerinti socialinę aplinką bei sumažinti rajonų ekonominę socialinę atskirtį. Šilumos gamintojai naudojantys kuro durpes ir biokurą yra mažiau priklausomi nuo biokuro kainų svyravimų bei gali laisviau subalansuoti šilumos gamybos kintamąsias sąnaudas. Lietuvoje numatyta labai didelė biokurą naudojančių energetinių įrenginių plėtra. Planuojama, kad iki 2020 metų centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje naudojamų katilų šiluminė galia turėtų siekti apie 1500 MW, kai tuo tarpu dabar yra virš 800 MW (įskaitant nepriklausomų šilumos gamintojų valdomus šaltinius). Siekiant šių planų ir diegiant santykinai daug naujų katilų, kurie daugiausiai gaminami Lietuvoje, turi būti įvertinta galimybė naudoti įvairesnį kurą, kaip, kad durpes, šiaudus, nusausintą dumblą ar pan. Tai padėtų išvengti biokuro dominavimo, pagerintų konkurencinę aplinką ir stabilizuotų šilumos kainas. Tuo tikslu jau ankstyvose įrangos parinkimo stadijose reikia atitinkamai specifikuoti įrenginių charakteristikas. Siekiant strateginių Lietuvos energetikos pertvarkymo planų 2020 metais iš kietojo (atsinaujinančio) biokuro turėtų būti gaminama apie 6,5 TWh šilumos (2013 gaminta 2,45 TWh/m.) ir apie 103 TWh/m. elektros (dabar gaminama iki 0,2 TWh/m.). Akivaizdu, kad kyla rizika, jog tokiais tempais plečiant medienos biokuro naudojimą rinka tiesiog negali taip sparčiai prisitaikyti prie poreikių ir tai didins žaliosios energijos kainas arba kietosios biomasės šalčiausiais mėnesiais tiesiog truks. Medienos paėmimas iš miško kirtimo vietų dažnai ribojamas įvažiavimo į miškus galimybių, todėl reguliariai pasitaiko biokuro tiekimo pertrūkių. Medienos kuro sukaupimas ir saugojimas prieinamose vietose yra susijęs ne tik su papildomais kaštais, bet ir prarandama jo energetinė vertė dėl biologinio puvimo ir skaidymosi procesų. Energetinės durpės, kaip ir kitos kietojo kuro rūšys, tokioje situacijoje galėtų būti puiki alternatyva, užtikrinanti šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis, kadangi panašių problemų neturi. Svarbu, kad energetikos bendrovių įranga būtų techniškai pritaikyta įvairesnėms kuro rūšims deginti. VKEKK skelbiamos kuro kainos (6.1 lentelė) bei kitų šalių informaciniai šaltiniai iliustruoja, kad durpių kainos iki 30% mažesnės negu smulkintos medienos. Tai yra birus kuras, kurio pervežimai ir perkrovimai gana brangūs, tad jo transportavimo atstumai šiaurės šalių patyrimu siekia tik iki 100 km. Tai reiškia, kad energetinės durpės yra patikimas vietinis išteklius, kurio naudojimas maitina nacionalinę ekonomiką. Apie % pigesnis negu mediena durpių kuras atitinkamai sumažintų išlaidas šilumai ir elektrai, o sutaupytos lėšos didintų vidaus vartojimą. 16

17 6.1. lentelė. Lietuvos CŠT sektoriuje naudojamo kuro vidutinės kainos 2014 sausio mėn. Kuras Matavimo vienetas Kaina, Gamtinės dujos Lt/1000 m³ 1235,39 Lt/tne 1537,21 Mazutas iki 1 proc. sieringumo Lt/tne 1788,63 Mazutas virš 1 proc. sieringumo Lt/tne 1799,02 Medienos kilmės biokuras* Lt/tne 600,55 Malkinė mediena Lt/tne 507,94 Medienos granulės Lt/tne 1220,53 Biokuras** Lt/MWh 72,65 Skalūnų alyva Lt/tne 2046,32 Dyzelinas Lt/tne 2699,78 Suskystintos dujos Lt/tne 1953,33 Akmens anglis Lt/tne 795,81 Biodujos Lt/tne 1308,60 Šiaudai Lt/tne 394,63 Durpės Lt/tne 425,37 Panaudota alyva Lt/tne 861,53 Apibendrinant galima teigti, kad ruošiantis plačiai naudoti kietosios biomasės išteklius energijos gamybai būtina numatyti tam tikrą indėlį ir energetinių durpių, kurios gerai papildytų medienos kuro rūšis ir sumažintų energijos generavimo sąnaudas. Galima prognozuoti, kad kuro durpės turėtų išlikti konkurencingos, nes nedalyvauja pasaulinėse kuro prekybos rinkose (medienos kuras vis plačiau tampa tarptautinės prekybos objektu). Energijos ir klimato strategija kol kas nepripažįsta durpių kaip atsinaujinančios energijos ištekliaus, tačiau jos yra vietinis kuras bei turi ekonominių privalumų regionams ir gerina energijos tiekimo saugumą bei patikimumą, sukuria pridėtinę vertę, gerina užsienio prekybos balansą ir duoda teigiamą fiskalinį efektą Vietinio kuro panaudojimo ekonominė ir fiskalinė nauda Pagrindinė durpių, kaip kuro rūšies alternatyva yra medžio skiedra. Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) kartu su LAMMC miškų instituto ir Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkais parengtoje studijoje įvertinta dabartinių kaštų pagrindu išskleista būsima biokuro kaštų struktūra metais. Pavyzdžiui, medienos skiedros kainoje: - apie 15% sudaro darbo užmokestis darbuotojams, jų socialinio draudimo kaštai ir asmens pajamų mokesčiai; - apie 13% sudaro išlaidos degalams ir akcizo mokesčiai; - apie 8% sudaro išlaidos įrangai ir nekilnojamam turtui įsigyti; - apie 7% sudaro išlaidos technikos remontui; - apie 2% sudaro išlaidos palūkanoms; - apie 2% sudaro kitos išlaidos; 17

18 - apie 52% sudaro grynosios medienos žaliavos savininko papildomos pajamos iš malkų, medienos perdirbimo atliekų, miško kirtimo atliekų ir t.t. pardavimo, rangovų, pervežėjų, sandėliuotųjų ir t.t. Įvertinus biokuro kaštų struktūrą, autoriai teigia, kad apie 80% visų lėšų, kurias biokuro vartotojai moka už biokurą grįžta į nacionalinę ekonomiką mokesčių pavidalu, atlyginimais Lietuvos piliečiams, miško savininkų, medienos perdirbimo įmonių, ūkininkų pajamomis, Lietuvos įmonių gaunamo pelno padidėjimu ir panašiai. Todėl biokuro kainas galima vertinti komerciškai (parduodant rinkos kainomis) ir kaip makroekonomines (iš numatomos komercinės kainos atmetus visas lėšas, kurios grįžta į nacionalinę ekonomiką kitu pavidalu). Medienos skiedros makroekonominė kaina dabartiniu metu būtų Lt/tne. Tuo tarpu komercinė biokuro kaina yra apie Lt/tne. Analogiškai vertinant ir durpes, kaip vietinį energijos išteklių (išgavimo kaštai ir jų struktūra artima miško atliekų tiekimui) gautume panašius skaičius: komercinė rinkos kaina Lt/tne, o makroekonominė būtų apie Lt/tne. Šie skaičiai reiškia, kad Lietuvos ekonomikai (valstybei) būtų labai naudinga, kad vartojamas būtų vietinis, o ne importuojamas kuras, net jeigu jo komercinė kaina yra mažesnė, už vietinio kuro komercinę kainą. Naudojant importuojamą kurą makroekonominė kaina iš esmės atitinka komercinę. Ir tai yra tik tiesioginė nauda, tačiau importuojamo kuro pakeitimas vietiniu reiškia daugiau darbo vietų durpinguose regionuose, pajamos tų vietovių savivaldybėms, geresnis importo eksporto balansas, mažesnės socialinės išmokos ir t.t. Taigi Lietuvos Valstybės ir Sodros biudžetams būtų naudinga, kad energijos gamyba iš vietinių išteklių būtų kuo didesnė, tačiau ta nauda reikėtų dalintis su investuotojais ir energijos gamintojais, kad paskatinti jų suinteresuotumą platesniu vietinių išteklių naudojimu. Deja, investuotojai moka tik komercinę rinkos kainą už durpes ir motyvacija dėl to nėra didelė, tuo labiau įvertinant durpių deginimo technologines problemas. Tradicinės priemonės, kuriomis valstybė įtakoja platesnį vietinio specifinio kuro rūšių naudojimą energetikoje yra šie: - mokestinės lengvatos (kuro gamintojų ir tiekėjų atleidimas nuo žemės ar kitų mokesčių); - PVM lengvata energijai pagamintai iš vietinio kuro; - investicinės dotacijos (negrąžinama paskola) investicijoms į objektus, išgaunančius ar vartojančius vietinį kurą; - kiti finansinės inžinerijos instrumentai, taikomi vietinių energijos išteklių plėtrai; - pilotinių projektų inicijavimas ir žinomumo sklaida ir t.t. Lietuva pradeda naudoti metų ES finansinės paramos lėšas, kurių didelė dalis susijusi su energetika. Dabartinė ES politika labiausiai skatina atsinaujinančių energijos išteklių plėtros rėmimą, tačiau formuojant konkrečias priemones būtų labai naudinga suteikti privalumą tiems objektams, kurie gali naudoti, pavyzdžiui, tiek biokurą, tiek ir vietines durpes. Tai padidintų kuro pasirinkimo galimybes ir apsaugotų vartotojus nuo aukštų dominuojančio kuro kainų. Galimi ir kiti paskatos mechanizmai, kurie bus aptarinėjami toliau Finansinė metų ES paramos perspektyva Prasidėjus naujam Europos Sąjungos paramos etapui struktūrinės paramos veiksmų programos projekte šilumos ūkio sektoriui Lietuvoje numatyta skirti 3,5 mlrd.lt (Pav. 6.1). Dar nėra paskelbtas tikslus projektų finansavimo modelis, tačiau jei parama bus skiriama, kaip 18

19 kreditavimas lengvatinėmis sąlygomis arba kaip investicinė dotacija su mažu investicijų intensyvumo lygiu (finansuojama maža dalis projekto) galima tikėtis, jog bendra šilumos ūkio sektoriuje įgyvendinamų projektų vertė būtų kur kas didesnė nei 3,5 mlrd. Lt. Numatyta skirti lėšų biokurą deginančių įrenginių plėtrai ir modernizavimui, todėl didėtų ne tik biokuro, bet ir durpių poreikis, net jei durpės bus naudojamos tik kaip biokuro priedas, skirtas sumažinti šilumos gamybos kainą ir technologiškai pagerinti degimo procesą. Svarstant metų finansinės paramos priemonių formas LR Finansų ministerija skatina labiau naudoti įvairius finansinės inžinerijos mechanizmus vietoje įprasto investicinės dotacijos suteikimo. Ankstesnio metų ES finansinės paramos laikotarpio patirtis parodė, kad didžiausią motyvaciją įsirengti kietojo kuro katilus CŠT įmonėse teikė tam skiriama valstybės suformuota investicinė dotacija, skiriama per LVPA ar LAAIF. Šiose paramos priemonėse buvo akcentuojama atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros kryptis, tad kitų vietinių išteklių naudojimas iš esmės buvo ribojamas, nes tai susiję su CO2 išmetimu ir dėl to buvo galima prarasti konkursinius balus. Pateikiamos metų ES finansinės paramos priemonės taip pat nukreiptos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimui, tad nepakeitus durpių, kaip iškastinio kuro, statuso vargu ar bus galima tikėtis investicinės paramos objektams, kuriuose bus naudojamas šitas kuras. Nesant durpių naudojimo energetikoje nuostatų pagrindiniuose teisės aktuose, kuro durpių gavybos įmonės ir durpes vartojantys šilumos gamintojai praranda galimybes gauti valstybės ir ES paramas. Todėl ši energetikos sritis, neturinti galimybių gauti paramos, praranda konkurencingumą ir nebegali nei plėtoti, nei kurti kitas galimybes ekonominei veiklai (KTU atlikta studija) pav. Planuojamos lėšos laikotarpiu energetikos srityje. Manytina, kad LVPA priemonių apraše, kaip vertinimo kriterijus galėtų atsirasti papildomi balai už vietinio (Lietuvoje esančio) kietojo kuro naudojimo galimybę. Toks principas paskatintų investuotojus numatyti planuojamuose objektuose ne tik atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, bet ir galimybę jį (dalį) pakeisti vietiniu iškastiniu kuru (durpėmis). 19

20 7. PASIŪLYMAI NACIONALINEI ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS PROGRAMAI DĖL PLATESNIO DURPIŲ PANAUDOJIMO ENERGIJAI GAMINTI, ĮVERTINAMAS GALIMAS KIEKYBINIS PANAUDOJIMO POTENCIALAS dieną paskelbtas dokumento Nacionalinė šilumos ūkio plėtros metų programa projektas (toliau NŠŪPP), kurio pagrindu turėtų būti plėtojama šilumos ūkio investicinė veikla laikotarpyje iki 2020 metų. NŠŪPP pateikiama keletas formuluočių, kurios numato kartu su atsinaujinančių išteklių skatinimu remti ir vietinių išteklių panaudojimą: 1. Numatoma remti iniciatyvas, skatinančias keisti esamą šilumos gamybos kuro balansą ir kurių pagrindu bus sudarytos sąlygos šilumos gamybai naudoti kurą iš atsinaujinančių ir vietinių išteklių, visų pirma biomasės. 2. Vienas iš strateginių tikslų valstybių priklausomybės nuo energijos kuro rūšių importo rizikos mažinimas. Kaip viena iš šio tikslo įgyvendinimo priemonių yra vietinio kuro naudojimo skatinimas, Lietuvos atveju importuojamo kuro pakeitimas vietiniu kuru. Europos Komisijos komunikate Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. (COM(2011)0885) punktas - Durpės. Tai yra organinės nuosėdos, susidariusios kaupiantis suirusioms augalų liekanoms mažai deguonies, bet daug vandens turinčioje terpėje. Nors durpės yra biologinės kilmės, jos nelaikomos atsinaujinančiu biokuru, tik lėtai atsinaujinančiu biologinės kilmės kuru. Anglies dioksidas (CO2), išsiskyręs į atmosferą durpių degimo metu, panašiai kaip ir iškastinio kuro atveju, yra klasifikuojamas kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Detalių Lietuvos naudingųjų iškasenų išteklių žvalgybos duomenimis, Lietuvoje yra apie 218 mln. tonų durpių ir nuo 2004 m. šis dydis praktiškai nekinta. Didžioji dalis stambiausių eksploatuojamų durpynų yra vakarinėje šalies dalyje Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių bei Marijampolės apskrityse. Tamsių kuro durpių, kurios yra tinkamos energijos gamybai, resursas galėtų būti 248 TWh, tačiau prieinamas resursas yra tik 57 TWh (iš jų 50 TWh naudojami durpynai) m. CŠT šilumos generavimui panaudota apie 6,3 tūkst. tonų žaliavos (17 GWh). Prognozuojama, kad durpių panaudojimas šilumos generavimui trumpuoju laikotarpiu ženkliai padidės, bet griežtėjant aplinkos taršos reikalavimams jo vartojimas CŠT kris. 4. Pirmasis Programos tikslas užtikrinti santykinį šilumos kainų mažinimą optimizuojant šilumos gamybos įrenginių balansą, teikiant prioritetą atsinaujinantiems ir vietiniams ištekliams. 5. Pirmojo Programos tikslo 1 uždavinys biokurą ir vietinius išteklius naudojančių šilumos gamybos įrenginių plėtra. Uždavinį galima įgyvendinti įrengiant naujus pajėgumus, pritaikant esamus pajėgumus, arba prie šilumos tinklų prijungiant esamus pajėgumus (panaudojant atliekinę energiją). Papildomai turėtų būti numatyti mechanizmai, kurie užtikrintų efektyvų investicinių lėšų panaudojimą bei sudarytų sąlygas ilguoju laikotarpiu mažinti santykinį šilumos vartojimą bei šilumos gamybos ir perdavimo sąnaudas. 6. Atsižvelgiant į prognozuojamą CŠT šilumos vartojimą bei jau statomus ir Europos sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamus biokuro įrenginius ( m. papildomai bus įrengta apie 453 MW galios biokuro pajėgumų (t.sk. 383 MW šiluminės galios biokuro katilų ir 70 MW biokuro kondensaciniai ekonomaizeriai), įvertinta, kad, siekiant 70 proc. biokuro dalies CŠT balanse, papildomai m. privalo būti 20

21 įdiegta apie 280 MW šiluminės galios biokurą naudojančių įrenginių. Tai reiškia, 70 proc. AEI kuro CŠT balanse pasiekimui iš viso reikėtų iki 1519 MW šiluminės galios biokurą deginančių įrenginių galingumo (įskaitant dūmų kondensacinius ekonomaizerius). Siūlomos formuluotės NŠŪPP projekto papildymui: Papildyti 23.4 punktą: Energetinės durpės, kaip pigus ir vietinis kuras, galėtų būti plačiau naudojamos specializuotose katilinėse arba deginamos mišinyje kartu su biokuru ar komunalinėmis atliekomis. Vietinės kilmės energetinės durpės ne tik atpigina šiluminės energijos gamybą ir sukuria fiskalinę naudą, bet ir gali būti naudojamos kaip lengvai sukaupiamo ir nesenstančio rezervinio kuro atsargos. Durpių pristatymas į energetinius objektus mažai priklauso nuo klimatinių sąlygų, tad jų tiekimas būtų gera alternatyva laikotarpiams, kai sunkiai įvažiuojama į miškus, o šilumos poreikis yra pats didžiausias. Lietuvoje atliktų tyrimų (KTU, LEI) išvadose teigiama, kad tvarus energetinių durpių naudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje galėtų siekti 1,0-1,5 TWh per metus. Platesniam energetinių durpių naudojimui svarbu sukurti reguliacinę aplinką, ekonomiškai skatinančią pigesnės šiluminės energijos gamybą. Šiuolaikinės durpių deginimo technologijos gali užtikrinti efektyvų šio kuro panaudojimą energijos gamybai ir aplinkosauginių standartų reikalavimus. Papildyti 33 punktą: Pirmojo Programos tikslo 1 uždavinys biokurą ir vietinius išteklius naudojančių šilumos gamybos įrenginių plėtra. Uždavinį galima įgyvendinti įrengiant naujus pajėgumus, pritaikant esamus pajėgumus, arba prie šilumos tinklų prijungiant esamus pajėgumus (panaudojant atliekinę energiją). Papildomai turėtų būti numatyti mechanizmai, kurie užtikrintų efektyvų investicinių lėšų panaudojimą bei sudarytų sąlygas ilguoju laikotarpiu mažinti santykinį šilumos vartojimą bei šilumos gamybos ir perdavimo sąnaudas, tame tarpe ir plačiau naudojant vietinio pigaus kuro (durpės, šiaudai) išteklius. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje atsinaujinančių išteklių plėtrą reikėtų skatinti tiek, kiek tai susiję su CO2 išmetimų mažinimo įsipareigojimu. Siekiant šilumos ir elektros gamybos sąnaudų mažinimo, kuro diversifikavimo ar jo tiekimo patikimumo, konkurencingumo, energetinės nepriklausomybės ar pan. būtina naudoti visus prieinamus vietinius ir ekonomiškai patrauklius išteklius tame tarpe ir energetines durpes. 8. PASIŪLYMAI NACIONALINĖS ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJAI DĖL PLATESNIO DURPIŲ PANAUDOJIMO ENERGIJAI GAMINTI 2014 metų sausio 17 d. LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasirašė potvarkį, kuriuo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankiausio apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais parengti ir pagal juos Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai patikslinti. LR Energetikos ministerija ragina visuomenę nelikti abejinga ir išsakyti savo nuomonę bei teikti savo pasiūlymus Strategijos tikslinimui. Visi norintys tai galės padaryti iki balandžio 1 d. Tam sukurta speciali skiltis Energetikos ministerijos tinklalapyje: Energetikos ministerija taip pat kreipsis į ekspertus, kitas valstybės institucijas, mokymo įstaigas, asociacijas ir organizacijas prašydama teikti savo siūlymus, kurie su jų deleguotais ekspertais bus aptariami darbo grupės susitikimuose. Pasiūlymus darbo grupė privalės pateikti per 2 mėnesius 21

22 nuo Ministro Pirmininko potvarkio pasirašymo dienos t.y. iki 2014 kovo 17 dienos. Tai sudaro patogią progą argumentuotai ir koncentruotai teikti siūlymus energetikos strategijos dokumentams, tame tarpe dėl platesnio energetinių durpių panaudojimo metais atliktos 3 reikšmingos studijos, kurios turėjo identifikuoti energetinių durpių potencialą Lietuvoje ir jų rolę Lietuvos energetikos strategijoje. Lietuvos energetikos instituto (LEI) atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad kasmetinis energetinių durpių išgavimo ir vartojimo potencialas yra tonų naftos ekvivalento (400 kt). Tai atitinka 1,3 TWh šiluminės energijos kiekį, kuris galėtų būti panaudotas centralizuotai šilumos ir elektros gamybai. Šios studijos autoriai siūlo iš durpių 2020 metais gaminti 5-11 % visos centralizuotai tiekiamos šilumos. Įvertinant, kad bendras šilumos gamybos kiekis numatomas apie 7,2-9,5 TWh/m. (priklausomai nuo pastatų renovacijos tempų) tai galimo durpių panaudojimo ribos yra 0,36-1,046 TWh per metus. Šie skaičiai gauti įvertinant ekonominę naudą energijos vartotojams, lyginant įvairias prieinamas gamybos technologijas ir kuro rūšis. Energetikos ministerijos užsakymu UAB Civitta atlikta studija dėl šilumos ūkio plėtros programos parengimo ir jos pagrindu bei įvertinant rinkos dalyvių siūlymus parengtas šios programos projektas (išplatintas dieną) durpių panaudojimą energetinėms reikmėms vertina taip: prieinamas energetinių durpių resursas yra tik 57 TWh (iš jo 50 TWh naudojami durpynai) m. CŠT šilumos generavimui panaudota apie 6,3 tūkst. tonų žaliavos (17 GWh). Prognozuojama, kad durpių panaudojimas šilumos generavimui trumpuoju laikotarpiu ženkliai padidės, bet griežtėjant aplinkos taršos reikalavimams jo vartojimas CŠT kris Lentelė. Biokuro metinis potencialas (šaltinis LEI) Kuras Potencialas Vartojimas namų ūkiuose Galimas vartojimas energetikos sektoriuje Kaip nurodyta ktne ktne ktne Mediena mln m³ Kirtimo atliekos mln m³ Medienos apdirbimo atliekos 2 mln m³ Šiaudai 1500 kt Komunalinės atliekos 1500 kt Biodujos 150 mln.m³ Durpės 400 kt Viso: KTU atliktas tyrimas, kaip energetinių durpių potencialą Lietuvoje įvardija 50 TWh, arba 4,3 mln. tne. Siūloma durpes naudoti kaip mišinį su biokuru (santykiu 70:30 %). Įvertinant, kad LŠTA duomenimis 2020 metais iš biokuro bus gaminama apie 6,5 TWh/m. šilumos, tai durpės šiame kuro balanse turėtų sudaryti apie 1,95 TWh/m. Tokiu intensyvumu naudojant energetines durpes jų ekonominis potencialas būtų išnaudotas per 25 metus. Manytina, kad tai pernelyg aukštas vartojimas, nes durpės yra iš esmės vietinis kuras, kuris turi būti naudojamas tam pritaikytuose objektuose visą jų fizinio gyvavimo laikotarpį t. y. apie metų. Apibendrintai galima teigti, kad patvirtinto energetinių durpių potencialo vartojimas šilumos ir elektros gamybai Lietuvoje techniniu požiūriu galėtų siekti apie 1,0 1,5 TWh per metus, įvertinant planuojamą katilinių ir kogeneracinių elektrinių galią bei jų eksploatavimo resursą. 22

23 Nacionalinės energetinės strategijos atnaujinimui siūlomos formuluotės ir nuostatos (dabartiniam NENS tekstui): 67 p. Šiuo metu didžioji dalis centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama naudojant iškastinį kurą daugiau negu 70 procentų sudaro gamtinės dujos, importuojamos iš vienintelio išorinio tiekėjo. Padidinus efektyvią ir aplinkosaugos požiūriu saugią šilumos gamybą iš atsinaujinančių ir vietinių išteklių (durpių, komunalinių atliekų), bus diversifikuota šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūra ir sumažintas neigiamas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus poveikis aplinkai. 72 p. Atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių naudojimo didinimas šilumos sektoriuje: 3) energetinių durpių naudojimas šilumos ir elektros gamybai kogeneracijos būdu. Vietinių pirminės energijos išteklių durpių panaudojimas šildymo katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse kartu su biokuru, buitinėmis atliekomis ar atskirai turi 2020 metais siekti ne mažiau kaip 1 TWh per metus. 75 p metais centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje išskiriami trys prioritetai: šilumos vartojimo efektyvumo didinimas, šilumos gamybos iš atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių skatinimas ir šilumos gamybos ir tiekimo sistemos tobulinimas. Įgyvendinus šias iniciatyvas, Lietuvos šilumos sektorius taps stabilus, konkurencingas, kuriantis ekonominę gerovę valstybėje ir tausojantis aplinką. Durpių, kaip vietinio pirminės energijos ištekliaus naudojimo apimčių ir skatinimo paminėjimas Nacionalinėje energetikos strategijoje būtinas, kad nekiltų kliūčių panašias nuostatas perkeliant į kitus įstatymus, teisės ir norminius aktus, formuojant paramos priemones. 9. PASIŪLYMAI LIETUVOS TEISINEI SISTEMAI (ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMUI IR T.T.) DĖL DURPIŲ, KAIP LĖTAI ATSINAUJINANČIO ENERGETINIO IŠTEKLIAUS ĮTEISINIMO, ARBA PRIORITETO NUSTATYMAS, KAIP VIETINIO IŠTEKLIO Bendrai Europos Sąjungos teisinėje bazėje durpės, kaip energetinio kuro rūšis, priskiriama prie iškastinio kuro rūšių, tad nepatenka į atsinaujinančių energijos išteklių kategoriją. Tai reiškia, kad šiam kurui neskiriamos atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimui taikomos paramos priemonės. Durpes deginant objektuose, kurių šiluminė galia virš 20 MW, tenka įsigyti atmosferos taršos leidimus (ATL) ir panašiai. Atskiros šalys, kuriose durpių panaudojimas energetikoje yra svarbus ir perspektyvus, taiko įvairius nacionalinės paramos ar skatinimo mechanizmus. Pavyzdžiui, Suomijoje durpės traktuojamos, kaip lėtai atsinaujinantis energijos išteklius. Latvijoje bandoma įteisinti durpes, kaip konkurencingos kainos vietinį išteklių cost effective local energy resource. Estijoje remiama elektros energija pagaminta iš durpių: mokamas priedas prie rinkos kainos 32 EUR/MWh, kai tuo tarpu priedas už atsinaujinančių išteklių naudojimą 54 EUR/MWh. Lietuvos pagrindiniuose energetikos strategiją formuojančiuose įstatymuose yra nuostatos, skatinančios vietinių išteklių naudojimą, tačiau poįstatyminiuose aktuose ar paramos mechanizmuose lieka tik atsinaujinančių energijos išteklių sąvoka. Durpės kol kas prie tokių išteklių nepriskiriamos. Iš esmės nėra jokios reguliuojamosios motyvacijos vietinių durpių naudojimui energijos gamybai. Pagrindinis energetinių durpių naudojimo motyvas santykinai 23

24 žemesnis kainų lygis aktualus faktorius tik konkurenciniam nereguliuojamiems vietinio šildymo objektams. Durpių skvarbą šiame energetikos segmente stabdo nepakankamai žinomos ir Lietuvos durpių charakteristikoms pritaikytos deginimo technologijos. Sunku tikėtis teisiškai korektiško kelio įteisinti durpes, kaip AIE resursą, neprieštaraujant dabartinės redakcijos ES Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvai. Tačiau Elektros energetikos ir Šilumos ūkio įstatymuose jau esamos (galėtų būti dar labiau akcentuojamos) vietinio kuro sąvokos, perkeliant jas į poįstatyminius aktus sudarytų prielaidas aktyvesniam jų skatinimui per reguliacinius ir paramos mechanizmus. Tai verta daryti, nes didelė vietinio ištekliaus generuojama makroekonominė vertė, pasidalinta tarp valstybės ir verslo subjektų paskatintų tolimesnę naudojimo plėtrą ir prisidėtų prie bendrosios Lietuvos ekonominės gerovės kūrimo. Kaip galimybė svarstytina Vietinių energijos išteklių naudojimo skatinimo programos sukūrimas. Joje kaupiant dalį durpių generuojamos fiskalinės naudos būtų galima suformuoti finansinį fondą, kurio pagalba būtų įsisavinamos naujos technologijos, diegiami pilotiniai projektai ar kitaip skatinamas vietinių energijos išteklių naudojimas. 10. PASIŪLYMAI DURPIŲ PLATESNIO NAUDOJIMO SKATINIMUI PER VALSTYBINIO REGULIAVIMO IR PARAMOS PRIEMONES, ĮVERTINANT GALIMĄ RIZIKĄ DĖL NEATITIKIMO EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAMS Potencialiai didžiausias energetinių durpių vartotojas Lietuvoje yra valstybės reguliuojamas centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) ir kogeneracijos sektorius. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių ekonominę motyvaciją ir kuro balanso pasirinkimą sistemiškai lemia Valstybinės kainų ir energetikos ir kontrolės komisijos formuojami kainodaros ir reguliavimo principai. Atskirų projektų inicijavimui didelę įtaką turi valstybės skiriama investicinė parama, remtinos energijos supirkimo tarifai ar kiti tiesioginiai ir aiškūs valstybinės politikos signalai, turintys tokių sprendimų ekonomines pasekmes. Deja, kol kas efektyvių ekonominių motyvų, skatinančių CŠT bendroves naudoti pigesnes kuro rūšis energijos gamybai nėra. Jeigu CŠT bendrovė įdiegia brangius sudėtingą iškastinį kurą naudojančius įrenginius, kaip investicinė grąža jai skiriamas normatyvinis pelnas, kuris dažnai sunaudojamas ne pagal paskirtį. Pigesnio kuro išlaidos artimiausiojo šilumos kainų perskaičiavimo metu perduodamos vartotojams, o bendrovei paliekamos papildomos ir ne visuomet kompensuojamos išlaidos. Amortizacinių atskaitymų laikotarpis dažniausiai ilgesnis negu paskolų grąžinimo terminai, tad tokių projektų įgyvendinimui CŠT bendrovės siekia investicinių dotacijų, kad sumažintų patiriamą finansinių srautų nebalansą. Didžiausią paskatą įrenginėti kietojo kuro katilus, skirtus kietajam iškastiniam kurui, tame tarpe vietinėms durpėms, naudoti suteiktų padidinta investicinė parama arba prioritetinis veiksnys, papildantis paramos biokuro katilams finansinį paketą. CŠT sektorius iš esmės veikiantis nekonkurencinėje reguliuojamoje aplinkoje, kol kas ekonomiškai nėra suinteresuotas pigios energijos gamyba ir tai galėtų pakeisti skatinamoji kainodara, reguliatoriaus nustatomos užduotys kuro balanso formavimui ar kiti valstybinio reguliavimo mechanizmai. Konkurencija su nepriklausomais šilumos gamintojais paskatintų pigesnio kuro paiešką vasaros metu, tačiau nesant perteklinių įrenginių šalčiausiais mėnesiais sunku tikėtis bendrovių motyvacijos deginti technologiškai sudėtingą durpių kurą. 24

25 Konkurencinių stimulų, matyt, neatsiras mažesnėse CŠT bendrovėse, kur nepriklausomų šilumos gamintojų nėra ir greičiausiai nebus. Reguliuojamam CŠT sektoriuje turėtų atsirasti ekonominiai motyvai (reguliacinis spaudimas) kuro balanse turėti nustatytą dalį vietinių išteklių (durpių). Kaip teisinis pagrindas naudoti tam tikrą kiekį pigesnių vietinių durpių atskirų regionų CŠT įmonėse, galėtų būti NŠŪPP pagrindu parengtos šilumos gamybos užduotys (kaip ir AEI atveju), o praktinis įgyvendinimas galėtų būti siejamas su specialiaisiais šilumos ūkio planais. Juose šalia dabar deklaruojamo siekio 2020 metais šilumos gamybai naudoti ne mažiau kaip 60 % AIE galėtų atsirasti nuostata, analogiškai šilumos gamybai naudoti ne mažiau kaip 11 % vietinių durpių (LEI nustatytas rekomenduojamas siektinas dydis kuro balanse). VKEKK nustatydama ilgalaikes bazines kainas į kuro balansą įskaičiuotų tam tikrą proporciją vietinių durpių. Šio santykio nepasiekus reguliuojama įmonė patirtų finansinių nuostolių dėl nepagrįsto brangesnių kuro rūšių naudojimo. Kaip kitas priemones, motyvuojančias naudoti vietinius išteklius, galima būtų nagrinėti PVM lengvatą ne visai šilumai, o tik pagamintai iš vietinio kuro. Tai motyvuotų savivaldybių politikus ir CŠT bendroves rinktis vietinį kurą, o mokestinę lengvatą kompensuotų dėl to padidėjusios biudžetinės pajamos. Manytina, kad panašų efektą duotų elektros generavimas iš vietinių išteklių. Estijos pavyzdžiu, galima būtų grąžinti dalį sukuriamos fiskalinės naudos, kaip priedą prie rinkos kainos bendrovėms, gaminančioms elektrą iš vietinių išteklių. ES paramos priemonėse, objektai kuriuose numatytos ne tik biokuro, bet ir durpių deginimo technologinės galimybės, galėtų gauti papildomų balų ir tokie projektai turėtų prioritetą LVPA paramos priemonių konkursuose. Realiai formuojamas kuro balansas priklausytų nuo situacijos kuro rinkose, ATL kainos, reguliacinės motyvacijos ir pan. Svarbu, kad įrengiami ar rekonstruojami energetikos objektai turėtų galimybę deginti ir durpes. Šilumos gamybos iš durpių ir medienos savikainos palyginimas (įvertinant investicinių ir eksploatacinių kaštų skirtumus bei ATL sąnaudas) pateikiamas 4 priede. 11. REKOMENDACIJOS DĖL DURPIŲ DEGINIMO TECHNOLOGIJŲ GEROSIOS PRAKTIKOS VYSTYMO LIETUVOJE PRITAIKYMO. TEISINĖS REGULIACINĖS APLINKOS POKYČIAI, SUSIJĘ SU KONKURENCIJA ŠILUMOS ŪKYJE Pokario metais durpių naudojimo mastai Lietuvos energetikoje buvo gana reikšmingi. Didžiausi jų naudotojai buvo BKZ garo katilai (75 t/h garo našumo), įrengti Vilniaus 2-je ir Kauno Petrašiūnų termofikacinėse elektrinėje. Buvo ištobulintos lietuviškų durpių deginimo technologijos, katilų eksploatacija, šlako pašalinimas ir kiti technologiniai procesai. Vėliau dujofikavus Lietuvos energetiką durpių buvo atsisakyta ir iš esmės Lietuvoje jau nebeliko tame laikotarpyje sukauptos durpių deginimo patirties. Šiandieniniams inžinieriams technologams tenka iš naujo mokytis durpių deginimo technologinių niuansų. Deja, šios technologijos yra sudėtingesnės negu smulkintos medienos deginimas, o tuo labiau nesulyginamai paprasčiau deginti gamtines dujas. Turi būti reali motyvacija atsisakyti labai patogaus, bet brangaus dujinio kuro ir pereiti prie durpių. Tikslinga pravesti kelis pažintinius mokymus šilumos tiekimo ir gamybos įmonių specialistams apie durpių katilinių įrengimo ir eksploatavimo ypatumus. Esami Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse durpes naudojantys nauji energetiniai objektai galėtų būti gera mokykla energetikos inžinieriams iš naujo susipažinti su durpių deginimo technologijomis, 25

26 atsirinkti šiuolaikinius optimalius technologinius sprendimus ir drąsiau rinktis durpinį kurą kaip papildantį arba alternatyvųjį dabar plačiai diegiamai kietajai biomasei. Tuo tikslu vertėtų inicijuoti ES remiamų mokymų ciklą apie durpių naudojimo technologinius ypatumus ir naujoves potencialiems šių įrenginių užsakovams, projektuotojams, montuotojams ir kitiems susijusiems specialistams. Lietuvos CŠT bendrovės turi mažai žinių apie techninius reikalavimus ir tinkamą įrangą durpių deginimui. Labai pagerintų durpių technologinį patrauklumą specialios techninės literatūros parengimas, padedantis atsirinkti tinkamus katilų tipus, jų charakteristikas, pelenų ir šlako pašalinimo sistemas, dūmų valymo įrenginius ir t.t. Šiuo požiūriu būtų naudinga jau veikiančių verdančio sluoksnio katilų, naudojančių durpes, eksploatacinės patirties sklaida ir praktinis demonstravimas. Visa tai būtina rengiant specifikacijas ir kontraktus įrenginių durpėms deginti įsigijimui. PRIEDAI Priedas Nr.1 Tamsių durpių resursas naudojamuose durpynuose. Priedas Nr.2 Lietuvos detaliai ir parengtinai išžvalgytų durpynų išsidėstymo žemėlapis. Priedas Nr.3 Techniniai reikalavimai durpių kurui. Priedas Nr.4 Šilumos gamybos iš medienos ir durpių kuro savikainos orientacinis ekonominis palyginimas. 26

27 Priedas Nr.1 Tamsių durpių resursas naudojamuose durpynuose, 2012 m. 27

28 Priedas Nr.2 Lietuvos detaliai ir parengtinai išžvalgytų durpynų išsidėstymo žemėlapis. 28

návod k použití naudojimo instrukcija

návod k použití naudojimo instrukcija návod k použití naudojimo instrukcija Sporák se sklokeramickou deskou Keraminė viryklė EKC601503 2 electrolux Obsah Electrolux. Thinking of you. Více o nás naleznete na adrese www.electrolux.com Bezpečnostní

Více

EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ DEKLARACIJA Nr. PS

EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ DEKLARACIJA Nr. PS EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ DEKLARACIJA Nr. PS130301 1. Produkto tipo unikalus indentifikavimo kodas: KREISEL WÄRMEDÄMMSYSTEM PSM, PSS, PSSA, PSSO, PSSO PROTECT, PSSISI, PSBIO 2. Naudojimo paskirtis: IŠORINĖ

Více

STEICO PRODUKTŲ MAŽMENINĖS KAINOS Galioja nuo d.

STEICO PRODUKTŲ MAŽMENINĖS KAINOS Galioja nuo d. STEICO PRODUKTŲ MAŽMENINĖS KAINOS Galioja nuo 2012.03.01d. Elastinga šilumos izoliacijos plokštė Atitinka PN EN 13171 normas. Tinka naudoti stogų, sienų ir perdangų konstrukcinių elementų ertmių izoliavimui.

Více

Taupioji santechnika Roca Grupės sprendimai

Taupioji santechnika Roca Grupės sprendimai 1 Taupioji santechnika Roca Grupės sprendimai Nerijus Bakšys, LAUFEN CZ s.r.o. atstovas Baltijos šalyse 2014 m. gruodis, Vilnius Taupymo priežastys 1. Praktinės 2. Idėjinės 3. Globalios 2 1. Praktinės

Více

PRAMONĖS IR JOS PROCESŲ IZOLIACIJA. Tvariam energiniam efektyvumui didinti

PRAMONĖS IR JOS PROCESŲ IZOLIACIJA. Tvariam energiniam efektyvumui didinti PRAMONĖS IR JOS PROCESŲ IZOLIACIJA Tvariam energiniam efektyvumui didinti TURINYS Laikas didinti energinį efektyvumą... 3 Didžiulis taupymo potencialas.... 4 Vamzdynų, vėdinimo kanalų, dūmtraukių ir rezervuarų

Více

03/2008 CZ/SK/LT/LV/EE 08/09

03/2008 CZ/SK/LT/LV/EE 08/09 03/2008 CZ/SK/LT/LV/EE 08/09 BATHROOM CULTURE SINCE 1892 WWW.LAUFEN.COM Laufen pro A Čistota tvaru jako princip designu. Jednoduchá a praktická obdélníková umyvadla. Pro jako profesionální A jako architektura.

Více

CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 19 Kaitlentė HC452021EB

CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 19 Kaitlentė HC452021EB CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 19 Kaitlentė HC452021EB 2 www.aeg.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4 3. POPIS SPOTŘEBIČE...6 4. DENNÍ POUŽÍVÁNÍ...

Více

Naujos kartos tinko mišiniai. Poraver Liaver Foamglas Stikloporas tai švarus stiklas

Naujos kartos tinko mišiniai. Poraver Liaver Foamglas Stikloporas tai švarus stiklas Naujos kartos tinko mišiniai Poraver Liaver Foamglas Stikloporas tai...... švarus stiklas Naujos kartos tinko mišiniai Tinko mišinių užpildas ekstruzijuoti stiklo rutulėliai Naujos kartos tinko mišiniai

Více

KETINIO ŠILDYMO KATILO MONTAVIMO IR EKSPLOATACIJOS INSTRUKCIJA VIADRUS U 22 D, S

KETINIO ŠILDYMO KATILO MONTAVIMO IR EKSPLOATACIJOS INSTRUKCIJA VIADRUS U 22 D, S KETINIO ŠILDYMO KATILO MONTAVIMO IR EKSPLOATACIJOS INSTRUKCIJA VIADRUS U 22 D, S Turinys: 1. Katilo paskirtis ir privalumai 2. Technin s charakteristikos 3. Aprašymas 3.1. Katilo konstrukcija 3.2. Valdymo

Více

Šildymo katilo montavimo ir aptarnavimo instrukcija

Šildymo katilo montavimo ir aptarnavimo instrukcija Šildymo katilo montavimo ir aptarnavimo instrukcija Turinys: psl. 1. Katilo panaudojimas ir privalumai...3 2. Katilo VIADRUS U 22 techniniai duomenys...4 3. Aprašymas...5 3.1 Katilo mkonstrukcija...5 3.2

Více

EUROPOS SĄJUNGOS MATERIALINĖS TEISĖS SEMINARŲ PLANAI. 2 seminaras. Laisvas prekių judėjimas

EUROPOS SĄJUNGOS MATERIALINĖS TEISĖS SEMINARŲ PLANAI. 2 seminaras. Laisvas prekių judėjimas EUROPOS SĄJUNGOS MATERIALINĖS TEISĖS SEMINARŲ PLANAI 1 seminaras. Laisvas prekių judėjimas 1. Draudimas taikyti laisvą prekių judėjimą ribojančias taisykles. Fiskaliniai (tarifiniai) ir nefiskaliniai (netarifiniai)

Více

Aktualizovaná a rozšířená pravidla pro volný pohyb služeb a svobodu usazování v EU LT 1. Litevská republika / Lietuvos Respublika

Aktualizovaná a rozšířená pravidla pro volný pohyb služeb a svobodu usazování v EU LT 1. Litevská republika / Lietuvos Respublika Aktualizovaná a rozšířená pravidla pro volný pohyb služeb a svobodu usazování v EU LT 1 Litva Litevská republika / Lietuvos Respublika 1 Základní informace 1.1 Obecné informace Rozloha 65 200 km 2 Obyvatelstvo

Více

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS PROGRAMA. Įvadas

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS PROGRAMA. Įvadas EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS PROGRAMA Įvadas Europos Sąjungos teisės programa skirta Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto papildomų studijų studentams. Kurso tikslas išnagrinėti Europos Sąjungos teisės

Více

SK 300-5 ZB SK 400-5 ZB

SK 300-5 ZB SK 400-5 ZB SK 300-5 ZB SK 400-5 ZB 6 720 800 026-07.1ITL cs Návod k instalaci a údržbě pro odborníka................................ 2 et Paigaldus- ja hooldusjuhend spetsialisti jaoks............................

Více

Petiční právo a znění petičních zákonů vybraných států EU

Petiční právo a znění petičních zákonů vybraných států EU SROVNÁVACÍ STUDIE Petiční právo a znění petičních zákonů vybraných států EU Srovnávací studie č. 1.243 únor 2019 autor: Jindřiška Syllová, Kateřina Kubíková, Jan Němec (redakce v r. 2019 Jindřiška Syllová)

Více

VTS 200/3 VTS 300/3 VTS 400/3 VTS 500/3

VTS 200/3 VTS 300/3 VTS 400/3 VTS 500/3 TATRAMAT - ohrievače vody, s.r.o. CZ SK Stacionární zásobník teplé vody Obsluha a instalace 2 Stojatý zásobník teplej vody Obsluha a inštalácia 12 VTS 200/3 VTS 300/3 VTS 400/3 VTS 500/3 LT Pastatomas

Více

T. G. MASARYKO IDEALIOS VALSTYBĖS VIZIJA: TARPUKARIO ČEKOSLOVAKIJOS PASAULĖŽIŪROS PAMOKOS

T. G. MASARYKO IDEALIOS VALSTYBĖS VIZIJA: TARPUKARIO ČEKOSLOVAKIJOS PASAULĖŽIŪROS PAMOKOS Gauta 2012 11 26 Gediminas Mesonis Vytauto Didžiojo universitetas T. G. MASARYKO IDEALIOS VALSTYBĖS VIZIJA: TARPUKARIO ČEKOSLOVAKIJOS PASAULĖŽIŪROS PAMOKOS T. G. Masaryk s Vision on the Ideal of the State:

Více

p a l i e s k i t e a t e i t į...

p a l i e s k i t e a t e i t į... palieskite ateitį... Gyvenimas aplink mus sparčiai vystosi, milžiniškais žingsniais juda į priekį, o tai turi įtakos ir virtuvės įrengimų pramonės vystymuisi. Šiomis dienomis mes negalime įsivaizduoti

Více

Diplomová práce. Alena Dřízalová. Modalita v litevštině v porovnání s češtinou Modality in Lithuanian in comparison with Czech

Diplomová práce. Alena Dřízalová. Modalita v litevštině v porovnání s češtinou Modality in Lithuanian in comparison with Czech Filozofická fakulta Univerzity Karlovy v Praze Ústav slavistických a východoevropských studií Diplomová práce Alena Dřízalová Modalita v litevštině v porovnání s češtinou Modality in Lithuanian in comparison

Více

.. Your trust is my inspiration..

.. Your trust is my inspiration.. LT EN PL CZ SK.. Your trust is my inspiration.. - Kas tie žmonės nuotraukoje? TOP3 Baltijos šalyse 7000+ vežėjų 5000+ krovinių per mėn. 10+ metų patirties 60+ Tik geri atsiliepimai transporto platformose

Více

CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė PL Instrukcja obsługi 42 Płyta grzejna HK894400FS

CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė PL Instrukcja obsługi 42 Płyta grzejna HK894400FS CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė PL Instrukcja obsługi 42 Płyta grzejna HK894400FS 2 OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4 3. POPIS SPOTŘEBIČE...6

Více

EGH6343BOX. CS Varná deska Návod k použití 2 LT Kaitlentė Naudojimo instrukcija 19 LV Plīts Lietošanas instrukcija 36

EGH6343BOX. CS Varná deska Návod k použití 2 LT Kaitlentė Naudojimo instrukcija 19 LV Plīts Lietošanas instrukcija 36 EGH6343BOX CS Varná deska Návod k použití 2 LT Kaitlentė Naudojimo instrukcija 19 LV Plīts Lietošanas instrukcija 36 2 www.electrolux.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...5

Více

icast ROUND icast SQUARE

icast ROUND icast SQUARE MONTÁŽNÍ NÁVO / MONTÁŽNY NÁVO / INSTLLTION MNUL MOL: ist ROUN ist SQUR TYP VÝROKU / TYP OF PROUT: vanička z litého mramoru vanička z liateho mramoru shower tray from cast marble outlet.roltechnik.cz ROLTHNIK

Více

EGT6647. CS Varná deska Návod k použití 2 LT Kaitlentė Naudojimo instrukcija 18 SK Varný panel Návod na používanie 34

EGT6647. CS Varná deska Návod k použití 2 LT Kaitlentė Naudojimo instrukcija 18 SK Varný panel Návod na používanie 34 EGT6647 CS Varná deska Návod k použití 2 LT Kaitlentė Naudojimo instrukcija 18 SK Varný panel Návod na používanie 34 2 www.electrolux.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...5

Více

EGT7657 CS VARNÁ DESKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT KAITLENTĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 17 SK VARNÝ PANEL NÁVOD NA POUŽÍVANIE 32

EGT7657 CS VARNÁ DESKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT KAITLENTĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 17 SK VARNÝ PANEL NÁVOD NA POUŽÍVANIE 32 EGT7657 CS VARNÁ DESKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT KAITLENTĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 17 SK VARNÝ PANEL NÁVOD NA POUŽÍVANIE 32 2 OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4 3. POPIS SPOTŘEBIČE...7

Více

Registrace vašeho spotřebiče, kterou získáte lepší servis:

Registrace vašeho spotřebiče, kterou získáte lepší servis: ENN2812COW CS Chladnička s mrazničkou Návod k použití 2 LT Šaldytuvas-šaldiklis Naudojimo instrukcija 17 SK Chladnička s mrazničkou Návod na používanie 32 2 www.electrolux.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE...

Více

EGT6345 CS VARNÁ DESKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT KAITLENTĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 17 SK VARNÝ PANEL NÁVOD NA POUŽÍVANIE 33

EGT6345 CS VARNÁ DESKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT KAITLENTĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 17 SK VARNÝ PANEL NÁVOD NA POUŽÍVANIE 33 EGT6345 CS VARNÁ DESKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT KAITLENTĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 17 SK VARNÝ PANEL NÁVOD NA POUŽÍVANIE 33 2 OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4 3. POPIS SPOTŘEBIČE...7

Více

EHR8540FHK CS VARNÁ DESKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT KAITLENTĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 23 SK VARNÝ PANEL NÁVOD NA POUŽÍVANIE 44

EHR8540FHK CS VARNÁ DESKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT KAITLENTĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 23 SK VARNÝ PANEL NÁVOD NA POUŽÍVANIE 44 EHR8540FHK CS VARNÁ DESKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT KAITLENTĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 23 SK VARNÝ PANEL NÁVOD NA POUŽÍVANIE 44 2 OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4 3. POPIS SPOTŘEBIČE...6

Více

EWW 1486 HDW... CS PRAČKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT SKALBYKLĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 27

EWW 1486 HDW... CS PRAČKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT SKALBYKLĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 27 EWW 1486 HDW...... CS PRAČKA NÁVOD K POUŽITÍ 2 LT SKALBYKLĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 27 2 www.electrolux.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE........................................................... 3 2.

Více

EGT7355. CS Varná deska Návod k použití 2 LT Kaitlentė Naudojimo instrukcija 19 SK Varný panel Návod na používanie 35

EGT7355. CS Varná deska Návod k použití 2 LT Kaitlentė Naudojimo instrukcija 19 SK Varný panel Návod na používanie 35 EGT7355 CS Varná deska Návod k použití 2 LT Kaitlentė Naudojimo instrukcija 19 SK Varný panel Návod na používanie 35 2 www.electrolux.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4

Více

EFR 6176 SS ODSAVAČ PAR NÁVOD K OBSLUZE ODSÁVAČ PÁR NÁVOD NA OBSLUHU VIRYKLĖS GARTRAUKIS INSTRUKCIJŲ VADOVAS TVAIKA NOSŪCĒJS ROKASGRĀMATA

EFR 6176 SS ODSAVAČ PAR NÁVOD K OBSLUZE ODSÁVAČ PÁR NÁVOD NA OBSLUHU VIRYKLĖS GARTRAUKIS INSTRUKCIJŲ VADOVAS TVAIKA NOSŪCĒJS ROKASGRĀMATA EFR 6176 SS ODSAVAČ PAR NÁVOD K OBSLUZE ODSÁVAČ PÁR NÁVOD NA OBSLUHU VIRYKLĖS GARTRAUKIS INSTRUKCIJŲ VADOVAS TVAIKA NOSŪCĒJS ROKASGRĀMATA ÕHUPUHASTI KASUTUSJUHEND CZ SK LT LV ET Před uvedením výrobku do

Více

KEGA9300L. CS Myčka nádobí Návod k použití 2 LT Indaplovė Naudojimo instrukcija 28

KEGA9300L. CS Myčka nádobí Návod k použití 2 LT Indaplovė Naudojimo instrukcija 28 KEGA9300L CS Myčka nádobí Návod k použití 2 LT Indaplovė Naudojimo instrukcija 28 2 www.electrolux.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4 3. POPIS SPOTŘEBIČE...6 4. OVLÁDACÍ

Více

Sušičky. Návod k použití DPU 8360 X _CZ/

Sušičky. Návod k použití DPU 8360 X _CZ/ Sušičky Návod k použití DPU 8360 X Z LT 2960310470_Z/211215.1951 Nejprve si přečtěte tento návod, prosím! Vážení zákazníci, Děkujeme Vám, že jste si zvolili spotřebič Beko. Doufáme, že Váš výrobek, který

Více

Komplexní překlady cizojazyčných textů, tlumočnický obchodní doprovod celosvětově

Komplexní překlady cizojazyčných textů, tlumočnický obchodní doprovod celosvětově /* vseobecne*/ "A_EURO" "A_KURZY" "A_A_SPOJKA" "A_M-KURZY" "A_M-KURZY2" "A_M-VYVOJ" "A_M-VYVOJ2" "A_M-ARCHIV" "A_M-ARCHIV2" "A_M-KALKULACKA" "A_M-KALKULACKA2" "A_HLADAT_VYRAZ" "A_HLADAT_BUTTON" "A_VYGENEROVANE"

Více

KARDAS LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS. Nr (77 78). Kaunas, 1927 m. birželio d. III metai

KARDAS LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS. Nr (77 78). Kaunas, 1927 m. birželio d. III metai KARDAS LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS Nr. 17 18 (77 78). Kaunas, 1927 m. birželio 20-30 d. III metai 4. pėst. L. K. Mindaugo pulko karininkai per aštuonerių savo pulko gyvavimo metų šventę gegužės mėn.

Více

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS 2015 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS 2015 METŲ VEIKLOS ATASKAITA KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTO PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS 2015 METŲ VEIKLOS ATASKAITA VILNIUS 2016 M. 2 I. VADOVO ĮŽANGINIS ŽODIS 4 II. VYKDYTOS PRIEMONĖS IR ASIGNAVIMAI 8 III. ORGANIZACIJOS VALDYMAS 9

Více

HK894400FS CS Návod k použití 2 LT Naudojimo instrukcija 21 PL Instrukcja obsługi 40 SK Návod na používanie 61

HK894400FS CS Návod k použití 2 LT Naudojimo instrukcija 21 PL Instrukcja obsługi 40 SK Návod na používanie 61 HK894400FS CS Návod k použití 2 LT Naudojimo instrukcija 21 PL Instrukcja obsługi 40 SK Návod na používanie 61 2 www.aeg.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE.............................................

Více

ÁŘ Ě Ž ň Ť Ť ú ň ň ň Ť ň ň ť ň ú ť Ě Ě ť ň ň ň Ě Ť Ť ť Ý Ť ť ň ň ú ť Ť ň ň Ě ňú ů ň ň Ť ň ď Č ň Ť ň ň Á ď ď ť Č ť ď ď ň ť ňť ň ň Ť Ť Ť ť Ó ď Ó ú ď ď Ě ú ď Ž ú ú ň ň Ó Ě ň ň Ť ť ť ú ď ď ď Š Ť Ó Ť Ó ť ň

Více

oslo deep mm INSTALLATION MANUAL MONTÁŽNÍ NÁVOD SZERELÉSI UTASÍTÁS MONTÁŽNY NÁVOD UPUTSTVO ZA MONTAŽU MANUAL DE INSTALARE Modelis:

oslo deep mm INSTALLATION MANUAL MONTÁŽNÍ NÁVOD SZERELÉSI UTASÍTÁS MONTÁŽNY NÁVOD UPUTSTVO ZA MONTAŽU MANUAL DE INSTALARE Modelis: gb INSTALLATION MANUAL cz MONTÁŽNÍ NÁVOD h SZERELÉSI UTASÍTÁS sk MONTÁŽNY NÁVOD pl instrukcja instalacji hr UPUTSTVO ZA MONTAŽU ro MANUAL DE INSTALARE LT Montavimo instrukcija Modelis: oslo deep Dimension:

Více

MONTAVIMO VADOVAS Atskirų sistemų oro kondicionierius

MONTAVIMO VADOVAS Atskirų sistemų oro kondicionierius MONTAVIMO VADOVAS Atskirų sistemų oro kondicionierius FUA71AVEB FUA100AVEB FUA125AVEB CE - ATITIKTIES-DEKLARACIJA CE - ATBILSTĪBAS-DEKLARĀCIJA CE - VYHLÁSENIE-ZHODY CE - UYGUNLUK-BEYANI CE - IZJAVA O SKLADNOSTI

Více

BALTSKÉ JAZYKY V PROMĚNÁCH METOD

BALTSKÉ JAZYKY V PROMĚNÁCH METOD MASARYKOVA UNIVERZITA STŘEDISKO PRO INTERDISCIPLINÁRNÍ VÝZKUM STARÝCH JAZYKŮ A STARŠÍCH FÁZÍ JAZYKŮ MODERNÍCH BALTSKÉ JAZYKY V PROMĚNÁCH METOD Sborník příspěvků z mezinárodní baltistické konference Brno

Více

USB Charging HUB. User s guide Benutzerhandbuch Uživatelská příručka

USB Charging HUB. User s guide Benutzerhandbuch Uživatelská příručka USB Charging HUB User s guide Benutzerhandbuch Uživatelská příručka Instrukcje obsługi Užívateľská príručka ENGLISH i-tec USB Charging HUB It is the USB Hub for you easily connecting up to 4 USB 2.0 devices

Více

CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė HC452401EB

CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė HC452401EB CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė HC452401EB 2 www.aeg.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4 3. POPIS SPOTŘEBIČE...6 4. DENNÍ POUŽÍVÁNÍ...

Více

1. Usazení do podlahy * 2. Usazení na podlahu * 3. Usazení podezdním s pomocí nožiek * 4. Usazení s pomocí panelu *

1. Usazení do podlahy * 2. Usazení na podlahu * 3. Usazení podezdním s pomocí nožiek * 4. Usazení s pomocí panelu * SPRCHOVÉ VANIKY * SHOWER TRAYS * DUSCHTASSEN * SPRCHOVACIE VANIKY * ZUHANYTÁLCÁK *DUŠO PADKLAI montážní návod * installation instructions * montageanleitung *montážny návod * szerelési utasítás * nontavimo

Více

CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė PL Instrukcja obsługi 42 Płyta grzejna HK956970FB

CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė PL Instrukcja obsługi 42 Płyta grzejna HK956970FB CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė PL Instrukcja obsługi 42 Płyta grzejna HK956970FB 2 OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4 3. POPIS SPOTŘEBIČE...6

Více

Baltistika. Sekundární prepozice v litevštině ve srovnání s češtinou

Baltistika. Sekundární prepozice v litevštině ve srovnání s češtinou Masarykova univerzita Filosofická fakulta Ústav jazykovědy a baltistiky Baltistika Lenka Mazurová Sekundární prepozice v litevštině ve srovnání s češtinou Bakalářská diplomová práce Vedoucí práce: Mgr.

Více

Stasys Šilingas tarsi iš ilgos nebūties būtų sugrįžęs (1)

Stasys Šilingas tarsi iš ilgos nebūties būtų sugrįžęs (1) Mokslo 2012 metų kovo 8 d. LIETUVOS MOKSLININKŲ Lietuva LAIKRAŠTIS www.mokslasplius.lt/mokslo-lietuva Kaina: 3 Lt Kristijono Donelaičio Metai skaitomi ir baltarusiškai 5 p. GĖLĖS NEŽYDI Kovo 11-oji: nepriklausomybės

Více

š Ď ň ň Ď š Ž ň Í Ž ď Ú ňš ň Ř š ň ť Ó š Č Í ň Č Š ť Ť Ť š ŤÍ Í š Ť ň Ž š ň Ž ň ň š Ť š Ď š ší š ň É ť ď Ž Í ť Ý Í ň Ž ť Ť Ň š š ť Š Í ň ňš Í ň š š ň Í Ť Ď Ť ť ď ň š ň Ť ň Ď Ž š Ž šš ť Í ň ň Ž Ť Ť ň ů

Více

English... 3-6 Čeština... 7-10 Slovenčina... 11-14 Magyarul... 15-18 Polski... 19-22 Lietuvių... 23-26

English... 3-6 Čeština... 7-10 Slovenčina... 11-14 Magyarul... 15-18 Polski... 19-22 Lietuvių... 23-26 FPB 4001 2 English... 3-6 Čeština... 7-10 Slovenčina... 11-14 Magyarul... 15-18 Polski... 19-22 Lietuvių... 23-26 FPB 4001 Table of contents 3 EN Protective spectacles OPERATION MANUAL Thank you for buying

Více

MONTAVIMO INSTRUKCIJA

MONTAVIMO INSTRUKCIJA MONTAVIMO INSTRUKCIJA Įm. k. 2551681, PVM.m.k LT255168113 BORGA Elegant montavimo instrukcija 1. MONTAVIMO IR NAUDOJIMO SĄLYGOS: Elegant stogo danga gali būti naudojama ant visų tipų stogų, kurių minimalus

Více

č é á ý á ý í é č á í ůř ž č á í á á é é í Č á ý čí á í á í ý ž á Ý ě š ů á ý č é í ř í í é á í ž ě ě ý í ů č é ů ě č í č á ě Žá í á ý á ý ú ěš ý ý á

č é á ý á ý í é č á í ůř ž č á í á á é é í Č á ý čí á í á í ý ž á Ý ě š ů á ý č é í ř í í é á í ž ě ě ý í ů č é ů ě č í č á ě Žá í á ý á ý ú ěš ý ý á č é á ý á ý í é č á í ůř ž č á í á á é é í Č á ý čí á í á í ý ž á Ý ě š ů á ý č é í ř í í é á í ž ě ě ý í ů č é ů ě č í č á ě Žá í á ý á ý ú ěš ý ý á š á á ř ý á á í š í ř ý í á í í ý í č é ř í ěčí áš

Více

LEO FL 30/50 EN WATER HEATER TECHNICAL DOCUMENTATION OPERATION MANUAL. LT VANDENINIS ŠILDYTUVAS TECHNINö DOKUMENTACIJA NAUDOJIMO INSTRUKCIJA

LEO FL 30/50 EN WATER HEATER TECHNICAL DOCUMENTATION OPERATION MANUAL. LT VANDENINIS ŠILDYTUVAS TECHNINö DOKUMENTACIJA NAUDOJIMO INSTRUKCIJA LEO FL 3050 WATER HEATER TECHNICAL DOCUMTATION OPERATION MANUAL VANDINIS ŠILDYTUVAS TECHNINö DOKUMTACIJA NAUDOJIMO INSTRUKCIJA VODNÍ VYTÁPĚCÍ JEDNOTKA TECHNICKÁ DOKUMTACE NÁVOD NA OBSLUHU VODNÁ VYKUROVACIA

Více

CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 23 Kaitlentė SK Návod na používanie 43 Varný panel HK6542H1FB

CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 23 Kaitlentė SK Návod na používanie 43 Varný panel HK6542H1FB CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 23 Kaitlentė SK Návod na používanie 43 Varný panel HK6542H1FB 2 www.aeg.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE... 3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...4 3.

Více

R410A Split Series MONTAVIMO VADOVAS MODEL RXL25J3V1B RXL35J3V1B RXL20K3V1B RXL25K3V1B RXLG25K3V1B RXLG35K3V1B

R410A Split Series MONTAVIMO VADOVAS MODEL RXL25J3V1B RXL35J3V1B RXL20K3V1B RXL25K3V1B RXLG25K3V1B RXLG35K3V1B R410A Split Series MONTAVIMO VADOVAS MODEL RXL25J3V1B RXL35J3V1B RXL20K3V1B RXL25K3V1B RXLG25K3V1B RXLG35K3V1B CE - ATITIKTIES-DEKLARACIJA CE - ATBILSTĪBAS-DEKLARĀCIJA CE - VYHLÁSENIE-ZHODY CE - UYUMLULUK-BİLDİRİSİ

Více

HC452401EB. CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė PL Instrukcja obsługi 42 Płyta grzejna USER MANUAL

HC452401EB. CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė PL Instrukcja obsługi 42 Płyta grzejna USER MANUAL HC452401EB CS Návod k použití 2 Varná deska LT Naudojimo instrukcija 22 Kaitlentė PL Instrukcja obsługi 42 Płyta grzejna USER MANUAL 2 www.aeg.com OBSAH 1. BEZPEČNOSTNÍ INFORMACE...3 2. BEZPEČNOSTNÍ POKYNY...

Více

1. Usazení do podlahy * Placement to the floor * Bodenebene Montage * Usadenie do podlahy * Padlóra helyezés * Montavimas į grindis *

1. Usazení do podlahy * Placement to the floor * Bodenebene Montage * Usadenie do podlahy * Padlóra helyezés * Montavimas į grindis * SPRHOVÉ VNIČKY * SHOWR TRYS * USHTSSN * SPRHOVI VNIČKY * ZUHNYTÁLÁK *UŠO PĖKLI montážní návod * installation instructions * montageanleitung *montážny návod * szerelési utasítás * nontavimo instrukcija

Více

USB 3.0 Display Adapter HDMI

USB 3.0 Display Adapter HDMI USB 3.0 Display Adapter HDMI User s guide Gebrauchsanweisung Uživatelská příručka Instrukcje obsługi Užívateľská príručka Vartotojo vadovas EN G L I SH i-tec USB 3.0 Display Adapter INTRODUCTION USB 3.0

Více

Cestovní varná konvice NÁVOD K OBSLUZE. Cestovná varná kanvica NÁVOD NA OBSLUHU. Elektrinis virdulys NAUDOJIMO INSTRUKCIJA

Cestovní varná konvice NÁVOD K OBSLUZE. Cestovná varná kanvica NÁVOD NA OBSLUHU. Elektrinis virdulys NAUDOJIMO INSTRUKCIJA Cestovní varná konvice NÁVOD K OBSLUZE Cestovná varná kanvica NÁVOD NA OBSLUHU Электрический чайник RUKOVODSTVO PO ÕKSPLUATACII Elektrinis virdulys NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 3-6 7-10 11-14 15-17 1 2 Cestovní

Více

User s guide Gebrauchsanweisung Uživatelská příručka Instrukcje obsługi Užívateľská príručka Vartotojo vadovas

User s guide Gebrauchsanweisung Uživatelská příručka Instrukcje obsługi Užívateľská príručka Vartotojo vadovas i-tec USB Smart Charger 40W / 8A 5 Port User s guide Gebrauchsanweisung Uživatelská příručka Instrukcje obsługi Užívateľská príručka Vartotojo vadovas Recommended products i-tec USB 3.0 Metal HUB 3 Port

Více

i-tec USB 3.0 Metal Slim Gigabit Ethernet Adapter

i-tec USB 3.0 Metal Slim Gigabit Ethernet Adapter i-tec USB 3.0 Metal Slim Gigabit Ethernet Adapter User s guide Gebrauchsanweisung Uživatelská příručka Instrukcje obsługi Užívateľská príručka Vartotojo vadovas EN Read carefully the user manual before

Více

outlet.roltechnik.cz

outlet.roltechnik.cz Montážní Návod / MONTÁŽNY NÁVOD / INSTALLATION MANUAL MODEL: DREAM tp výroku / tpe of product: čtvrtkruhová krlátová vničk štvrťkruhová krlátová vničk qudrnt crlic shower tr outlet.roltechnik.cz ROLTECHNIK.s.

Více

Č Č É Č Č ů ť ú šť Ž š ů Č Č Š š ž Š ň š ž š ů Č ů š ó ž ó ň ó ó ó É š ů Ž ú š ů ú š ž Ž š ú ů ů š š š ů ů ů Č ú ů ů šť ž ů š ů ž ž ú š Ž š ž ú ů š ů ň ů ů š ů š ž ů ů ů ů š š ď ó ď š ů ú ú ú ů ů ž ů ů

Více

š ř Č šť ň ř ž Č Č ř ž š š ď Č Č ť ř ř ž ř ř ž š ř ř ř ř š ř ď š ř š ř ž š š ř š š š š š ď š ď š š ř š ř Ž Á š ř ž ř ů š ř ů ř Ú ř Ú ů ů ň ř ů š ř š Ú ř š ď š š š š ůž ř ň ř ň š š š Č Ú š ž ř ž ř ř š š

Více

Ваша инструкция AEG-ELECTROLUX EOB

Ваша инструкция AEG-ELECTROLUX EOB Вы можете прочитать рекомендации в руководстве пользователя, техническом руководстве или руководстве по установке. Вы найдете ответы на вопросы о в руководстве (характеристики, техника безопасности, размеры,

Více

ó ú š Í š č Ž ú ň Ž Í Í Í Í ů Ž Í Ž Ž Í ů č ú ň Í Ň Í š Ž č úč č č č č č č š š š ú š š Ť ů š ů č ň ů ů č ň č úč š š š č ň Ťů Í č č úč ň š č š ň ů š š ň č ů ů ď š Ž š č š š ů č č ů ň ů š š Í č š ň č č č

Více

Ě É Ě Á Ě Ř Š š í í í ž é ří á č á é ú č í š ý é ř č á ž ě ě ú č é ů ě á ě š í ř ě í č čá í ší ří á í ž ě á ý í á ý í ř ý á é á á á í ě é á á é ý á á

Ě É Ě Á Ě Ř Š š í í í ž é ří á č á é ú č í š ý é ř č á ž ě ě ú č é ů ě á ě š í ř ě í č čá í ší ří á í ž ě á ý í á ý í ř ý á é á á á í ě é á á é ý á á Ě É Ě Á Ě Ř Š š í í í ž é ří á č á é ú č í š ý é ř č á ž ě ě ú č é ů ě á ě š í ř ě í č čá í ší ří á í ž ě á ý í á ý í ř ý á é á á á í ě é á á é ý á á í í í í ě č á í í í čá í ý á č ě ě á č í ř é ť č é

Více

ř Ž Ú Ě Ú ž ě ě Ž ě ě ě é ý é é é ě š ě ě ž ě ě ě ě ď é í í š ý á ů ů í ě í á í á íč ě í á Ž ř Ž ě Ž ě ě ž ý é á í úř ž ý ý á š ř á í í ží Ž í í ž ší ý íš č ž ů ě í ě ě í č ží ří í á é ř é ří č é ž íč

Více

SCD-5045MR SCD-5055MR

SCD-5045MR SCD-5055MR SCD-5045MR SCD-5055MR CAR STEREO CD/CDR/CDRW/MP3/WMA PLAYER WITH PLL FM STEREO RADIO/RDS USB/SD/MMC CARD INPUT FLIP DOWN/DETACHABLE FRONT PANEL STEREO SYSTÉM DO AUTOMOBILU S PŘEHRÁVAČEM CD/CDR/CDRW/MP3/WMA

Více

š ř ý é č ú ý ř Ó ó ř í ř ě Ž á Í á ší á é ý ě á ň ě ý í ř ě á á í ŘÍ Í Á Ž É Ř É ŘÍŠ ěž á á ě ě ů š ž á í ž ž ě ř č é á ě í ř ž ý í ášé ú ý íž š é í š á ů é é ř é ří ř ž ý á ž ý á é í ý ě á é ž é éž ě

Více

Vaše práva v oblasti sociálního zabezpečení. v Litvě

Vaše práva v oblasti sociálního zabezpečení. v Litvě Vaše práva v oblasti sociálního zabezpečení v Litvě Informace obsažené v tomto průvodci byly připraveny a aktualizovány v úzké spolupráci s korespondenty vzájemného informačního systému sociálního zabezpečení

Více

Á Ž É Š Í É Ě É Ě Ť Í š Ť Ť š Ť Ť š š š ň š Ť Ť Ó Í Ť š Í Ť ň š Ť Í Ť Ť Í Ž Ý š š ň š š ň ú Ť ň š š Ů Ť š Ť ň ň Ť Ť š Ů ď Ť Ě Ť Í š Ť Ť Ť Ť Ť Ť š ň Ť Ť Ť ť Ť Ů Ť Ť Ť ť ť š š Í Ť Í ď Í Í šš Ž š Ť ť Í Í

Více

LC-26SH330E LC-32SH330E LC-42SH330E

LC-26SH330E LC-32SH330E LC-42SH330E PIN SHARP ELECTRONICS (Europe) GmbH Sonnistraße 3, D-20097 Hamburg, Deutschland SHARP CORPORATION http://www.sharp-eu.com Wydrukowano w Polsce Nyomtatás helye: Lengyelország Vytištěno v Polsku Vytlačené

Více

Í á í í ří č ý ř ů á ý á é í í ů ě ší ž í č é í á í ů ží ý í é á é č í ž é ří šů ý á í ě á é ý č č é í í í ě ý í á í ú ý ří ě ě ž ě á í á í í á á á é í é í ý ů é í ě í é í á í é í ě ší í í ě č é ě í á

Více

Í Č Č ň Ž ó ň ů ů ň Ž ť Ť ŽÍ Í ů ů Č Č Í ů ú ň ň ň Č Č ů Č ň ň ň ó Í ů Ů Č Č Ů Š ů ů ť ů ú ů ů ď ů Ž ň Ů ů Č Á Ý Ž ů ů Á Ů ú Č ú ň Ž Š Č Š Š Ů Ů Ž ů ú ú ň ů Č ó ú Ž Č ó Ž Ž Č ó Í ů ÍŠ Ž Ů Ů ů Č ú ň ů ů

Více

I PRIEDAS VAISTŲ PAVADINIMŲ, VAISTŲ FORMŲ, STIPRUMO, VARTOJIMO BŪDŲ, REGISTRAVIMO LIUDIJIMŲ TURĖTOJŲ VALSTYBĖSE NARĖSE SĄRAŠAS

I PRIEDAS VAISTŲ PAVADINIMŲ, VAISTŲ FORMŲ, STIPRUMO, VARTOJIMO BŪDŲ, REGISTRAVIMO LIUDIJIMŲ TURĖTOJŲ VALSTYBĖSE NARĖSE SĄRAŠAS I PRIEDAS VAISTŲ PAVADINIMŲ, VAISTŲ FORMŲ, STIPRUMO, VARTOJIMO BŪDŲ, REGISTRAVIMO LIUDIJIMŲ TURĖTOJŲ VALSTYBĖSE NARĖSE SĄRAŠAS 1 Valstybė narė Registravimo liudijimo turėtojas Sugalvotas pavadinimas Stiprumas

Více

ůž Ý í ů é í á í ě ý ř ó í Ó ř ě č ů ž ž é ří é í á á áž ě í á ý ě š ž ů ěř ž ě á í ž á á ý á č ý á ý ý ě á ě š í ý á řá á č í á í ů í á š ý á ž á í á é Č ě ý á á í čí ě ší ž á í é í é é é íž é ě č í ý

Více

Sbírka soudních rozhodnutí

Sbírka soudních rozhodnutí Sbírka soudních rozhodnutí ROZSUDEK SOUDNÍHO DVORA (desátého senátu) 20. července 2017 * Řízení o předběžné otázce Nekalé obchodní praktiky Směrnice 2005/29/ES Oblast působnosti Společnost zabývající se

Více

Č Í Á Ě ť ň Š Í Ď ť ť Š Ě Í Í Í ň ň É É Ý Ě Í Ú Č Č Č ť Š Ď ň ř Č Č Č Ú ň ť Í ť Ú ú Í Č ť Č Č Č Č Č ň Č Š Š ď ň Č Á Í ú ň Í ň ť ň ú ŘÍ Š Ě Ý Č Í ď Í ňť ň Č Ú Á Ý Á Á Ó ť Í Í Í ť ú Ú Č ň ň Č Í ú ť ň Í ú

Více

LITUANISTICA T. 62. Nr. 1(103), p , Lietuvos mokslų akademija, 2016

LITUANISTICA T. 62. Nr. 1(103), p , Lietuvos mokslų akademija, 2016 LITUANISTICA. 2016. T. 62. Nr. 1(103), p. 61 65, Lietuvos mokslų akademija, 2016 R E C E N Z I J A Čekų ir slovakų liaudies kalendorius. Etnolingvistinis aspektas (М. М. Валенцова. Народный календарь чехов

Více

ť í ý ů š ú í ž Ý á á á á č Č ř á ř ší á ě í á í Š ú á ž é ť ž í á í ě é č í Č á ě ě ž ě ěž ý ý č é í í í á í ž á ž ř č ž í š ú á á ě í í í á č ě ě á

ť í ý ů š ú í ž Ý á á á á č Č ř á ř ší á ě í á í Š ú á ž é ť ž í á í ě é č í Č á ě ě ž ě ěž ý ý č é í í í á í ž á ž ř č ž í š ú á á ě í í í á č ě ě á í í é í í š ú í í š ú ž ě é á í ě ž ť ý í á í é ěř š ě í ž ř á í í é č ť é ťíč ý ž á ě í č íž š é íž á ě í ř ť ší š ú ů č í ý ěš č ý š ú ý ý ž ě á é ž č ě ě č á ř ě Č í ž ě é Č č Í ř á í í í é š ú ě á

Více

ří úč é í ť ší á é í í š ě ž ířů ě ý ě ří á ě ř á ý ý ě í ě ří á í á í á ř Ž ň í á í ří š á Ž ř Ž ý ý á ů é á ě í ě é í ť á č ě ží ř í í í ž í é ě ý š

ří úč é í ť ší á é í í š ě ž ířů ě ý ě ří á ě ř á ý ý ě í ě ří á í á í á ř Ž ň í á í ří š á Ž ř Ž ý ý á ů é á ě í ě é í ť á č ě ží ř í í í ž í é ě ý š Ý Ž Ý Ř Č Á Ý Ě Í ů ší ří ý ž ý úč ě š ý á ů č ý ý á á ž é ž é á é é ě á í ů ý á í ý ě í říž í ě ý ě á í ě í á á í ů í á ď í í ř ě ší á ů ý ý á ů ý ě úč ě ř á í é ý á ů ý ů í í č ž á Č á Ť ž ý ě č ě í

Více

Tipas ZOOM serija

Tipas ZOOM serija ZOOM serija Tipas 9533 RIDING ROTARY LAWN MOWER SAMOJÍZDNÁ SEKAČKA AUFSITZ-SICHELMÄHER HAVETRAKTOR MED ROTERENDE KNIVE TRACTOR CORTACÉSPED GIRATORIO KETASNIIDUKIGA MURUTRAKTOR PUUTARHATRAKTORI PYÖRIVÄLLÄ

Více

Ý é ř á ě á č é í ř ě ší í é í í ó ř á í ý č é á í č í ř ě í ů í í ě í á š áží í ň í í á ý ž ě ší á é á č é ěšéá é č á ě ú í ř é č ý ň ě é ý ž é í í í á é á é í é ž ě í ř á í č é ý é í á á ý ó í á é íř

Více

íž áží ě í á Ř á á Ž č é é ě í š ě čí á řá í ý ý řá í ě í ř ě č ž á í Ž í ě é ř á ě š í é ě Žá í š ě í č ě ř ů í Ž ý í ů ř á á ý ý á í ý á í ř í ě í é

íž áží ě í á Ř á á Ž č é é ě í š ě čí á řá í ý ý řá í ě í ř ě č ž á í Ž í ě é ř á ě š í é ě Žá í š ě í č ě ř ů í Ž ý í ů ř á á ý ý á í ý á í ř í ě í é á ř í ě ž Í ú Íýář č ř ů ě ší ž í á é á ž ž á ú ůž č ú č š ě ě ž á ř í š ě í ž ř č ú í í ú ě č ú š ž č ž ř ě ží ž é š í á Č ý á í ří á ý é í ě é á ě é é á í é ý č é é ó ý ř ř ů é éě í ý í ří é é é í ů

Více

Ž Ě Á ě á é ř ž ě ě é í é ý é č é á í ž á í í ě é ě í ář í á í č ý ř á í ž á ž í ě é í é ě í ř š í í ě é ě í č é í ů ž ý č ř í é ý ě á ž č é ó ě ú ň í í č é á í í ž ř ě é í ů í áž á í ž ě é á ř ě é ý ň

Více

é é é é é é é é é é ž š Í é é ž Í ů é ž é Í é é ž Ž š Ř Ž ž ž ú ů š ú é ž ů é Ž š š Ž ů é é Ž é š é é ž é ž é é é é ž é ž š éž Ý š é é ž ů é é é ž ž š ů é é ž é é é Í Í Í é ž é ž š ů ů é é ž é š ů é Ý

Více

Ů ř ě ů Ž Ž á á á á á ý ú ů ů š ě ů á á á Ž Š ář ř ě ů Ž Š ř ě Ů ř ě Ž š Ž ě ýš á á č č ý ář ě ů ř ě ě Ž čá ář ě á ě ě ě ř š á á ř ý á á á Ž ř ú á á ř

Ů ř ě ů Ž Ž á á á á á ý ú ů ů š ě ů á á á Ž Š ář ř ě ů Ž Š ř ě Ů ř ě Ž š Ž ě ýš á á č č ý ář ě ů ř ě ě Ž čá ář ě á ě ě ě ř š á á ř ý á á á Ž ř ú á á ř á ě á á áš č á á č á ě á č ě ě š ř ů á Ó ř ě ě š ř ů ě á áš á áš Á Ú á á áš á ů á ň ý č ž á ř Ž á ě ř ř ě Ž á ň á á ů ý ý ř ř á ř á á úř á á á č ě ě š ř ů á á Ů ř ě ů Ž Ž á á á á á ý ú ů ů š ě ů á á á

Více

Á Č ŘÍ ň Í ň ý ě ň ý ň ň ů Í Í ý Í ů Í ě š ě š ě ů š ě Ě Ě Í Í ý š ě Í ý Í ý Í ý š ě š ě Ž ě ý ý ů Ř Í Á Ž ý ó š ý ě š ě š ě š ě š ě ý š ě š ě ě š ě ú ů š ě š ě Í ú ú ě Á Á Í Ě Í Í ÁŘ Í ě ý š ě š ě Ý ý

Více

á ň á í í í á í í ž áž ří č čí é ě ě á Ž á ž ě á í í č é íš ý ěč é ě ší Í ž í č ý í í ř š ť é á í ě ž ť ří ě í ř ý á ě é é é í ž ř í ř ý á ě ší á á ě ě í ř é é ž í á š í ě á ž ž ý í á ř č ř š ř íž š ř

Více

č á Č Ě ó č á ů á ě ě é ď Ú č á Č ě ě š č ě í ří á ů š í š í í é ě ů č ě ří č ě ě í ý č á í í á ý á ě í ář š á í á í ň á č é ó í á ě á íč ě á á ě ří č ě í á Č ě á á Ž á ú í ě Č č ý ě ě ď á é á á ě ě

Více

ž íč é á í Ž ř š á í é ů é í ř á á é ý á í ř ě š í ř ř ě á Ří ř í ř Š č í íč íš Ž éř á á é ě á ž í ď á á í í Ť ř é ý š íáš ě ě ů á ý ý í ě ý é č ť ý íč ř á ý ší ů ž é í ě ě íč íž á Íš ž í ýš í é é é ří

Více

14/10/2015 Z Á K L A D N Í C E N Í K Z B O Ž Í Strana: 1

14/10/2015 Z Á K L A D N Í C E N Í K Z B O Ž Í Strana: 1 14/10/2015 Z Á K L A D N Í C E N Í K Z B O Ž Í Strana: 1 S Á ČK Y NA PS Í E XK RE ME N TY SÁ ČK Y e xk re m en t. p o ti sk P ES C Sá čk y P ES C č er né,/ p ot is k/ 12 m y, 20 x2 7 +3 c m 8.8 10 bl ok

Více

Univerzita Karlova v Praze. Diplomová práce. Lucie Durmanová

Univerzita Karlova v Praze. Diplomová práce. Lucie Durmanová Univerzita Karlova v Praze Filosofická fakulta Ústav slavistických a východoevropských studií Diplomová práce Lucie Durmanová "Uţití neurčitých tvarů sloves būti (být), sakyti (říci) v současných textech.

Více

čá é č é é í á č é ď čí ě é í š ě šíč č í Č á á ě í ů í ě ý ý š Í á ů č ě é á í š ě í í č ě í č ě á í á ě ří é é á ž í ý ě č ý á é ý é í č á ě ě ě ší

čá é č é é í á č é ď čí ě é í š ě šíč č í Č á á ě í ů í ě ý ý š Í á ů č ě é á í š ě í í č ě í č ě á í á ě ří é é á ž í ý ě č ý á é ý é í č á ě ě ě ší č é ě é ú í ř á ý á Ž éž ý á ě š é ří é č éž í ý ÍŽ é ř ší é é č ě ě éú é á á ý ů ň ž á í á í ů č í č ě ý š ý é í á é ř á í í í š ý á ý ů ž í Ž ú á é č ě á é ř ř í š ý č é é ý ž é č ě ě é é í š ě í í ř

Více

ě í á á Č á á í ěř č é é ý č é ě í í ě í č é ď á é ý á ý ý ý ě ů ě á Č ý í á í řá ý ý í ě š ě é ý é ý číč ý ě ů ř áš á č é é č é ě í ý ď á í ě í ř áš

ě í á á Č á á í ěř č é é ý č é ě í í ě í č é ď á é ý á ý ý ý ě ů ě á Č ý í á í řá ý ý í ě š ě é ý é ý číč ý ě ů ř áš á č é é č é ě í ý ď á í ě í ř áš Č Á Á Í Ž í Č é ř í á Č é é á ř íž é í é á í ě ý č í ž ží á ů ý ř ů ý ý á ý á ý á ý ý ě á í á á í í á ě ě í č é ž á í á é é á é ý á í é í ží á é ě č í úč ů á í ó ě é ě č ř ůř š á í á í ě č ý á í á ě é

Více

Á Č š ů ď š š ů Š š ž ú š š ůž š ú ž ď ů š Á Ú Ř ň Ř ú ň Ú š š ď Ř ž š ž ď ť š ÝÝ ú ú Ř ž ď ž ú ť Ř Ř Ž Ú Á Á ú ď Á ž Č Ž Á Č Š ď ó Ú ž ÁŽ ÁŽ Á ÁňÁ É Ž ž ú ž ů Áž óž ž ú Ř ó ť ť ž ž ů ž ú ú ž ú ď ó ď Ě

Více

á ó ě ší ú ě ů á č á ó í á ů ž ř í í ší ú í ž é í á á ě á é í č úč ý á í é ž ý ě č ý ě á á ý á ý é ě š š ě í á ů ě é é ž ů ř í ý á í ř í ě á í á ž ú ů

á ó ě ší ú ě ů á č á ó í á ů ž ř í í ší ú í ž é í á á ě á é í č úč ý á í é ž ý ě č ý ě á á ý á ý é ě š š ě í á ů ě é é ž ů ř í ý á í ř í ě á í á ž ú ů Ó í á ý č é ó á ý á ý í ý í ř í ší á ú í ě ř ů é ř áš ě é ó í ř á í í ó ě á ě ě á ě á ě ší ž ř íž á á é í ů á í š ř áž ě ě č Č á ě ý ší á ý ě ě čí ř ší ž á ří č é ž á í í ě é ó í č á é č á ř ý ř š éý é

Více

É Ř Á Ý Ý Ě Á í í Á í á ář Úč ř í í í í ý ř ň á í í á é ř é é á á ý í á á ň č á á á é á í í á í í á ží á ý á í í í ří č í í é á í ří í é á é ář Žá Ž í é í é á í ří á í ř á í ř á ří Š é á á č í í á ý ř

Více

Č š š ť Č Č

Č š š ť Č Č Š ď š ť š Š ŠÍ Č š Ňš ň Í Ň Ě Š Ě Ó ď Č Č šš Č š š ť Č Č Ňň Ň Ě Ť ť ó ť ď Ě Ň Ě š š Ě Ě ĚĚ š š Ě Ě ť š Ě Ě Ě ĚŤ Á Ě Ě š Ě šě Ú šťě š Ě Ť Ť ó š š š š šš š Č ť ť Č Š Ž ň Ú ň š Č Č š š š ť š Š Ř Í Ý Ů Í Í

Více

ý á ů ř á á í č ý á í ž é í ř á á č á á á í á š á í é š á ý š ě ě ň ý ěř á í ě ž á ý é čí ž í í Á č ý ě ý ů č ý á á í ř í á á ý á á é ž ě č é á ě á í

ý á ů ř á á í č ý á í ž é í ř á á č á á á í á š á í é š á ý š ě ě ň ý ěř á í ě ž á ý é čí ž í í Á č ý ě ý ů č ý á á í ř í á á ý á á é ž ě č é á ě á í Í Á Ě É Í ů ě í ř á í č á ý ě ě á á ň č é č é ž ř á í í í čí í í í č á ř á ě ů ě ž č ý á á ř í í ý í ě ž ý á í ý á ř ž á ž ů ě ší ž í č ý í ů á í á š ří á í č ř í í ů á í á á ě ž ří í í ří á š á á é ž

Více